Pereiti prie turinio

Pakruojo valsčius

55°59′š. pl. 23°52′r. ilg. / 55.98°š. pl. 23.86°r. ilg. / 55.98; 23.86

Pakruojo valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Pakruojis
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernijaPanevėžio apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija Nacistinė Vokietija
OstlandasŠiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRŠiaulių apskritis (1944–1950)

Pakruojo valsčius (rus. Покройская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Pakruojis.

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1863 m. sukilimo metu valsčiaus valdybą užpuolė ir nusiaubė P. Bagdonavičiaus būrys. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Pakruojo rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1877 m.4719468 kiemai [2]13 seniūnijų49
1923 m.
(išsamiau)
1284692101257 gyvenvietės [3]
1932 m.2081200013 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
2898 apylinkės [5]
Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.[7]Apylinkė, 1949 m.[8]
AkmenėliaiAkmenėlių seniūnijaAkmenėlių apylinkė
BalsiaiBalsių seniūnijaBalsių apylinkė
BarvainiaiBarvainių seniūnija-
BešoniaiBešonių seniūnija-
KapčiūnaiKapčiūnų seniūnijaKapčiūnų apylinkė
KlovainiaiKlovainių seniūnijaKlovainių apylinkė
KolyčiaiKulyčių seniūnija-
LaipuškiaiLaipuškių seniūnijaLaipuškių apylinkė
PakruojisPakruojaus seniūnijaPakruojo apylinkė
PaliečiaiPalečių seniūnija-
PoškiečiaiPoškečių seniūnijaPoškiečių apylinkė
SigutėnaiSigutėnų seniūnija-
TelišioniaiTelešionių seniūnijaTelišionių apylinkė
Iš viso:13 seniūnijų8 apylinkės

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 4692 žmonės:[9]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1860Poškiečiai-DovainiškiaiSilvestras Žukauskas, karininkas1937
1866GreičiūnaiJonas Karbauskas, kunigas, publicistas1929
1920NoreikoniaiKarolis Lederis, farmakologas, endokrinologas
1923MarijampolisJonas Genys, dendrogenetikas
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 310
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 697 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 708–709 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 132
  9. 1923 m. surašymo duomenys