Pakruojo valsčius
Koordinatės: 55°59′š. pl. 23°52′r. ilg. / 55.98°š. pl. 23.86°r. ilg.
| Pakruojo valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pakruojis |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1950) |
Pakruojo valsčius (rus. Покройская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Pakruojis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1863 m. sukilimo metu valsčiaus valdybą užpuolė ir nusiaubė P. Bagdonavičiaus būrys. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Pakruojo rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4719 | 468 kiemai [2] | 13 seniūnijų | 49 | |
| 1923 m.[3] | 128 | 4692 | 1012 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
289 | 8 apylinkės [4] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Akmenėliai | Akmenėlių apylinkė |
| Balsiai | Balsių apylinkė |
| Kapčiūnai | Kapčiūnų apylinkė |
| Klovainiai | Klovainių apylinkė |
| Laipuškiai | Laipuškių apylinkė |
| Pakruojis | Pakruojo apylinkė |
| Poškiečiai | Poškiečių apylinkė |
| Telišioniai | Telišionių apylinkė |
| Iš viso: | 8 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 4692 žmonės:[6]
- Lietuviai - 88,7% (4162);
- Žydai - 9,68% (454);
- Latviai - 1,07% (50);
- Rusai - 0,26% (12);
- Vokiečiai - 0,19% (9);
- Lenkai - 0,04% (2);
- Kiti - 0,06% (3).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1860 | Poškiečiai-Dovainiškiai | Silvestras Žukauskas, karininkas | 1937 |
| 1866 | Greičiūnai | Jonas Karbauskas, kunigas, publicistas | 1929 |
| 1920 | Noreikoniai | Karolis Lederis, farmakologas, endokrinologas | |
| 1923 | Marijampolis | Jonas Genys, dendrogenetikas | |
| 1939 | Simoniškės | Romualdas Čarna, grafikas | |
| 1941 | Janiškaičiai | Raimundas Lekas, biofizikas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 132
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys