Tryškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Tryškiai
Tryškiai3.JPG
Tryskiai COA.gif

Tryškiai
Koordinatės 56°03′11″š. pl. 22°34′52″r. ilg. / 56.053°š. pl. 22.581°r. ilg. / 56.053; 22.581 (Tryškiai)Koordinatės: 56°03′11″š. pl. 22°34′52″r. ilg. / 56.053°š. pl. 22.581°r. ilg. / 56.053; 22.581 (Tryškiai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Telšių rajono savivaldybės vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija Tryškių seniūnija
Gyventojų skaičius 1 352 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: TryškiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Trýškiai
Kilmininkas: Trýškių
Naudininkas: Trýškiams
Galininkas: Trýškius
Įnagininkas: Trýškiais
Vietininkas: Trýškiuose

Tryškiai (žem. Trīškē) – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, šalia kelio  194  UžventisTryškiaiViekšniai , 7 km į šiaurę nuo kelio  A11  ŠiauliaiPalanga , prie Virvytės upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.

Yra medinė Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1751 m.; su 1804 m. varpine ir vartais), kapinės su koplyčia, Tryškių dvaras, Pavirvyčio dvaras. Veikia Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, biblioteka, poliklinika, paštas (LT-88011). Vienas pagrindinių miestelio simbolių – Tryškių šv. Florijono koplytstulpis (XIX a. vidurys; dailės paminklas). Centrinėje aikštėje stūkso saugomas Tryškių akmuo. Tryškių geležinkelio stotis yra Vainočiuose. Tryškiuose nuo 2010 m. veikia 0,9 MW galios mažoji hidroelektrinė.[4]

Šv. Florijono koplytstulpis

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio įkūrimo jubiliejaus proga 2012 m. pastatytas Tryškių akmuo
Tryškių ženklas žemaitiškai

Rašytiniuose šaltiniuose Tryškiai pirmą kartą paminėti 1538 m., nors tikėtina, kad gyvenvietė čia pradėjo kurtis dar XV a. pabaigoje. 1537 m. minimas Tryškių dvaras ir aplink jį išsiplėtęs miestelis. 1792 m. gegužės 15 d. Lietuvos-Lenkijos valstybės karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Tryškiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Tryškiai tapo miestu. Buvo suteikta teisė steigti prekymečius ir savaitinius turgus.

Gyventojų skaičius miestelyje labiausiai ėmė augti nuo XVIII a. pabaigos. Tai tiesiogiai susiję su žydų apsigyvenimu Tryškiuose. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Tryškiuose žydų skaičius tolygiai augo. Didėjantis Tryškių gyventojų skaičius lėmė augančią ekonominę miestelio gerovę.

Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio gyvenvietė, veikė „Masčio“ trikotažinio gamybinio susivienijimo ir Telšių sviesto gamyklos cechai.

2004 m. patvirtintas dabartinis Tryškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. vidurys – 1919 m. Tryškių valsčiaus centras ?
1919 m. Telšių apskritis
19191947 m. Šiaulių apskritis
19471950 m. Kuršėnų apskritis
1954 m. Tryškių apylinkės centras Kuršėnų rajonas
1962?–1995 m. Telšių rajonas
1995 Tryškių seniūnijos centras Telšių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio pavadinimas vandenvardinės kilmės. Tryškių pavadinimas tiesiogiai siejamas su upelio Tryškio (dešinysis Virvytės intakas), tekančio pro miestelį, vardu.

Urbanistinė struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tryškių senamiestis yra urbanistikos paminklas, įtrauktas į kultūros objektų paveldo sąrašą. Principinis miestelio planas yra autentiškai išlikęs nuo XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios. Nepaisant to, kad Tryškiai daugybę kartų buvo nukentėję nuo gaisrų (miestelis kelis kartus visiškai sudegė XIX a., per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus), miestelio gatvių tinklas ir centrinė aikštė išliko nepakitę.

Buvusi turgaus aikštė, esanti pačiame Tryškių centre, išsiskiria savo dydžiu ir erdve. Vakariniame jos pakraštyje stovi šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas apie XIX a. vidurį. Šv. Florijonas turėjo saugoti miestelį nuo gaisrų.

Šv. Florijono koplytstulpis yra urbanistiškai reikšmingas elementas, sujungiantis dvi svarbias miestelio erdves – turgaus aikštę ir bažnyčią.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[3] 1901 m.*[2] 1970 m.sur.[5] 1982 m.[6] 1987 m.[7] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
822 2 098 1 311 1 610 1 620 1 555 1 352
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tryškiai (Trysky) pavaizduoti 1706 m. Frederik’o de Wit-Pieter’io Mortier’o Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tryškių kapinėse palaidota rašytoja Lazdynų Pelėda (1867–1926 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Тришки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 852 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Тришки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 207 psl. (rus.)
  4. http://www.avei.lt/component/energy/index.php?option=com_energy&id=188&task=view Atsinaujinantieji energijos ištekliai Lietuvoje. Tryškių HE
  5. Tryškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 576 psl.
  6. TryškiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 407 psl.
  7. Tryškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 345 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png VIEKŠNIAI – 22 km
Kairiškiai – 8 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
EIGIRDŽIAI – 15 km
TELŠIAI – 23 km
Pabalvė – 7 km
Kaunatava – 11 km
UŽVENTIS – 33 km
Raudėnai – 11 km