Sokulkos apskritis (1807–1939)

Sokulkos apskritis (1807–1939) rus. Сокольский уезд lenk. Powiat sokólski brus. Сакольскі павет
← 1807 – 1939 →
Apskritis Balstogės srityje 1807-1842 m.
Administracinis centras:	Sokulka
Valsčiai:	13 (1913)
1807-1842:	Balstogės sritis (1807-1842)
1842-1915:	Gardino gubernija
1915-1919:	Oberostas
1919-1939:	Balstogės vaivadija (1919–1939)
Gyventojų:	110 545 (1897), 90 264 (1921)
Plotas:	2 600 km² ({{{plotasmetai}}}), 2 333 km² ({{{plotas1metai}}})

Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Sokulkos apskritis;

Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Sokulkos rajonas.

Sokulkos apskritis, Balstogės vaivadijoje 1919-1939 m.

Sokulkos apskritis (rus. Сокольский уезд, lenk. Powiat sokólski, brus. Сакольскі павет) – viena iš Rusijos imperijos, Gardino gubernijos ir Balstogės srities apskričių 1807–1915 m., viena iš Oberosto, Balstogės-Gardino srities apskričių 1915–1919 m. ir viena iš II Lenkijos Respublikos, Balstogės vaivadijos apskričių 1919–1939 metais. Nuo 1807 m. iki 1939 m. apskrities ribos beveik nepasikeitė. Apskrities centras buvo Sokulkos miestas. Apskritis ribojosi su Gardino gubernijos Balstogės, Gardino ir Valkavisko apskritimis bei Suvalkų gubernijos Augustavo apskritimi.

Istorija

Apskritis buvo įkurta 1807 m., kai po Tilžės taikos visa apskrities teritorija, iki taikos pasirašymo priklausiusi Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, atiteko Rusijos imperijai ir buvo prijungta prie naujai sudarytos Balstogės srities. 1842 m. panaikinus Balstogės sritį apskritis buvo prijungta prie Gardino gubernijos. 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto Balstogės-Gardino srities.

Po I pasaulinio karo apskritis tapo Lenkijos, Balstogės vaivadijos dalimi. 1918 m. gruodžio 18 d. susikūrė apskrities vadovybė, kurią sudarė du žydai ir likę rusai. Nuo 1927 m. apskritį sudarė 12 valsčių ir trys miestai. Apskrities plotas sudarė 0,6% visos Lenkijos teritorijos ir 8,96% Balstogės vaivadijos teritorijos. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį apskrities šiaurinės dalies valsčiai buvo priskirti Lietuvos Respublikai. 1939 m. apskritį okupavo Tarybų Sąjunga ir priskyrė ją Baltarusijos TSR, Balstogės srities kur vietoje apskrities buvo įkurti keli atskiri rajonai. Po II pasaulinio karo, nuo 1945 m. egzistuoja naujai sukurta Sokulkos apskritis.

Suskirtsymas

1913 m. apskrityje buvo 13 valsčių: Bagnų valsčius (centras Domuratai), Gžebenių valsčius (centras Naujadvaris), Zubžicos valsčius (centras Babikiai), Kamionkos valsčius (centras Janovščizna), Kamenos valsčius (centras Stockas), Kruglanų valsčius (centras Kužnica), Makovlanų valsčius (centras Sidra), Nova Volos valsčius, Ostrovo valsčius, Ostrogorkos valsčius, Romanovo valsčius, Trofimuvkos valsčius ir Černoveco valsčius.

Gyventojai

Pagal 1897 m. surašymo duomenis, apskrityje gyveno 110 545 gyventojai. Sokulkos mieste gyveno 7 598 žmonės, 3 880 Vasilkuve, 1 988 Dambravoje, 683 Koricine, 1 346 Kužnicoje, 1 300 Naujadvaryje, 1 462 Adelske, 3 203 Suchovoloje ir 2 296 Januve.

Tautinė sudėtis

• Gudai – 83,8% (92 645);
• Žydai – 12,2% (13 477);
• Rusai – 1,8% (1 973);
• Lenkai – 1,2% (1 273);
• Ukrainiečiai – 0,43% (477);
• Vokiečiai – 0,13% (149);
• Lietuviai – 0,06% (74);
• Latviai – 0,009% (10);
• Žemaičiai – 0,001% (2);
• Kiti – 0,42% (465).

Pagal 1921 m. lenkų atliktą surašymą apskrityje gyveno 90.264 žmonės, iš kurių 78889 (87,4%) lenkai, 6531 (7,2%) gudai, 4522 (5,0%) žydai, 225 (0,2%) rusai, 62 (0,1%) totoriai, 9 lietuviai, 5 vokiečiai, 4 latviai, 2 estai ir 1 anglas. Dauguma apskrities gyventojų kalbėjo maišyta baltarusių-lenkų kalba. Pagal 1921 m. surašymą 72225 (80,2%) gyventojų buvo katalikai, 9357 (10,4%) stačiatikiai, 8413 (9,3%) judaistai, 212 (0,2%) musulmonai, 26 graikų-katalikai. Pagal 1936 m. surašymą apie 85.000 (78%) katalikai, apie 10.000 (9%), stačiatikiai, musulmonai – 200 (0,2%).

• 1921 m. gruodžio 30 d. – 89.308 gyventojai;
• 1931 m. gruodžio 9 d. – 103.135 gyventojai;
• 1934 m. sausio 1 d. – 106.092 gyventojai.

Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas 1934 m. sausio 1 d.:

Miestai ir valsčiai	Gyventojų skaičius
Dambrava	2580
Naujadvaris	1651
Odelskas	1411
Sokulka	6560
Suchovola	2914
Dambravos valsčius	11 599
Januvo valsčius	7726
Koricino valsčius	7638
Kužnicos valsčius	10 665
Naujadvario valsčius	5020
Odelsko valsčius	6716
Sidros valsčius	5374
Sokulkos valsčius	10339
Sokolanų valsčius	3896
Suchovolos valsčius	8477
Šudzialovo valsčius	10 215
Zalesių valsčius	2324
Iš viso	106 092

Literatūra

• Marek Wierzbicki: Stosunki polsko-białoruskie przed wrześniem 1939. W: Marek Wierzbicki: Polacy i Białorusini w zaborze sowieckim. Stosunki polsko-białoruskie na ziemiach północno-wschodnich II RP pod okupacją sowiecką 1939–1941. Wyd. 2. Warszawa: Stowarzyszenie Kulturalne Fronda, 2007, ss. 25–43, seria: Biblioteka historyczna Frondy. ISBN 978-83-88747-76-2.
• 1921 m. surašymo duomenys (lenk.).