1913 m. apskrityje buvo 13 valsčių: Bagnų valsčius (centras Domuratai), Gžebenių valsčius (centras Naujadvaris), Zubžicos valsčius (centras Babikiai), Kamionkos valsčius (centras Janovščizna), Kamenos valsčius (centras Stockas), Kruglanų valsčius (centras Kužnica), Makovlanų valsčius (centras Sidra), Nova Volos valsčius, Ostrovo valsčius, Ostrogorkos valsčius, Romanovo valsčius, Trofimuvkos valsčius ir Černoveco valsčius.
Pagal 1921 m. lenkų atliktą surašymą apskrityje gyveno 90.264 žmonės, iš kurių 78889 (87,4%) lenkai, 6531 (7,2%) gudai, 4522 (5,0%) žydai, 225 (0,2%) rusai, 62 (0,1%) totoriai, 9 lietuviai, 5 vokiečiai, 4 latviai, 2 estai ir 1 anglas. Dauguma apskrities gyventojų kalbėjo maišyta baltarusių-lenkų kalba. Pagal 1921 m. surašymą 72225 (80,2%) gyventojų buvo katalikai, 9357 (10,4%) stačiatikiai, 8413 (9,3%) judaistai, 212 (0,2%) musulmonai, 26 graikų-katalikai. Pagal 1936 m. surašymą apie 85.000 (78%) katalikai, apie 10.000 (9%), stačiatikiai, musulmonai – 200 (0,2%).
Marek Wierzbicki: Stosunki polsko-białoruskie przed wrześniem 1939. W: Marek Wierzbicki: Polacy i Białorusini w zaborze sowieckim. Stosunki polsko-białoruskie na ziemiach północno-wschodnich II RP pod okupacją sowiecką 1939–1941. Wyd. 2. Warszawa: Stowarzyszenie Kulturalne Fronda, 2007, ss. 25–43, seria: Biblioteka historyczna Frondy. ISBN 978-83-88747-76-2.