Pašvitinio valsčius
56°10′š. pl. 23°49′r. ilg. / 56.16°š. pl. 23.82°r. ilg.
| Pašvitinio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pašvitinys |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva | |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1945) Joniškio apskritis (1945–1950) |
Pašvitinio valsčius (rus. Пошвитынская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Pašvitinys.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (1 apylinkė), Linkuvos rajonui (5 apylinkės) ir Pakruojo rajonui (2 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4132 | 534 kiemai [2] | 3 seniūnijos | 52 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 196 | 7013 | 1444 | 85 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 203 | 7670 | 12 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 210 | 8 apylinkės [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Bučiūnai | Bučiūnų seniūnija | Bučiūnų apylinkė |
| Daugalioniai | Daugalonių seniūnija | Daugalionių apylinkė |
| Draudeliai | Draudelių seniūnija | Draudelių apylinkė |
| Laitiešiniai | Laitiešinių seniūnija | - |
| Mikniūnai | Mikniūnų seniūnija | Mikniūnų apylinkė |
| Moniūnai | Moniūnų seniūnija | - |
| Pašvitinys | Pašvitinio seniūnija | Pašvitinio apylinkė |
| Peleniškiai | Pelaniškių seniūnija | Peleniškių apylinkė |
| Ratkūnai | Ratkūnų seniūnija | - |
| Rimdžiūnai | Rimdžiūnų seniūnija | Rimdžiūnų apylinkė |
| Titoniai | Titonių seniūnija | Titonių apylinkė |
| Tubiniai | Tubinių seniūnija | - |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[9]
- Armonių k.
- Aukštadvario dv.
- Bačgalių k.
- Bačgalių vs.
- Binėnų k.
- Binėnų vs.
- Bubilų k.
- Bučiūnų k.
- Buletiškio dv.
- Bupštų k.
- Čičikių I k.
- Čičikių II k.
- Čičikių III k.
- Dargaičių k.
- Daugalonių dv.
- Daugalonių k.
- Dragiškių plv.
- Draudelių k.
- Gaubių k.
- Gavenonių k.
- Gedminių k.
- Gegiedždvario k.
- Gegiedžių vs.
- Gražaičių k.
- Grikpėdžių k.
- Gudelių k.
- Gudžiūnų plv.
- Jenelionių k.
- Jenelionių vs.
- Jenonių k.
- Kalnuočių k.
- Kivilių k.
- Kremblių dv.
- Laitiešinių k.
- Mačiūnų dv.
- Mačiūnų vs.
- Mažionių k.
- Meilionių k.
- Micenskų k.
- Miciūnų k.
- Mikniūnų k.
- Mišeikių k.
- Moniūnų k.
- Moniūnų vs.
- Niurų plv.
- Nociūnų k.
- Noršonių k.
- Pamušio Naujojo k.
- Pašvitinio mstl.
- Pavirčiuvių k.
- Pelaniškių k.
- Peluodžių k.
- Petrikonių k.
- Petroniškių k.
- Pykuolių k.
- Pociūnų k.
- Pudžiūnų k.
- Puslovio k.
- Ratkūnų k.
- Rimdžiūnų k.
- Rimšonių k.
- Ročkių plv.
- Satkūnų dv.
- Smolenskos (Slabados) k.
- Sodeliškių k.
- Sostdvario k.
- Starkonių k.
- Striukų k.
- Šiklių dv.
- Šiklių k.
- Tytonių k.
- Trakelių vs.
- Treigių k.
- Trivalakių k.
- Tubinių k.
- Tubinių vs.
- Užbalių k.
- Užbalių vs.
- Vainiūnų dv.
- Vaiškonių k.
- Vyšeikių k.
- Vytarčių k.
- Voronių k.
- Žydmiškio plv.
- Žvirblinių dv.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1892 | Bučiūnai | Klemensas Popeliučka, karininkas | 1948 |
| 1901 | Peluodžiai | Julius Indrišiūnas, teisininkas ir politikas | 1945 |
| 1936 | Striukai | Klemensas Algimantas Bertulis, fizikas | |
| 1938 | Sodeliškiai | Vytautas Alfonsas Jonaitis, entomologas | 2006 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 316
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 697 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 709–710 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 25
- ↑ Versmė.lt
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys