Klaipėdos apskrities istorija
| Klaipėdos apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Klaipėda | |||
| 1752–1808 m. | .svg){kind=small} Lietuvos departamentas
| |||
| 1808–1816 m. | Gumbinės apygarda
| |||
| 1816–1920 m. | Karaliaučiaus apygarda
| |||
| 1920–1923 m. |  Klaipėdos kraštas
| |||
| 1923–1939 m. |  Lietuva
| |||
| 1939–1944 m. | .svg){kind=small} Gumbinės apygarda
| |||
| 1944–1950 m. | .svg){kind=small} Lietuvos TSR
| |||
| nuo 1994 m. | Lietuva
| |||
Klaipėdos apskritis (vok. Landkreis Memel) – teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, kurio istorija siekia 1752 m. ir tęsiasi iki šių dienų. Jos priklausomybė ir teritorija keletą kartų keitėsi, ji priklausė Prūsijai, Vokietijai, TSRS, Lietuvai.[1] Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vokiečių valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Klaipėdos apskritis, kaip Prūsijos karalystės (vėliau – Vokietijos imperijos) administracinis vienetas, pirmą kartą buvo sukurta įgyvendinant 1752 m. rugpjūčio 22 d. Prūsijos karaliaus Frydricho II projektą, pagal kurį karalystėje buvo naikinami senieji administraciniai vienetai – hauptamtai (vok. Hauptamt). Klaipėdos hauptamtas buvo sukurtas senosios Klaipėdos komtūrijos – Vokiečių ordino administracinio vieneto – vietoje 1525 m. (sukūrus Prūsijos kunigaikštystę). Hauptamtas buvo valdomas hauptmano, kuris, kaip ir komtūras Vokiečių ordino laikais, turėjo beveik neribotą veiklos kompetenciją visoje hauptamto teritorijoje. Reformuojant šią situaciją, nuo 1752 m. hauptmanų pareigas turėjo perimti nauji pareigūnai – landratai.
Iš pradžių Klaipėdos apskritis vadinta tiek Distrikt Memel, tiek Kreis Memel. Vokiškasis terminas Kreis galutinai įsigalėjo nuo 1816 m., kai Prūsijoje buvo įgyvendinama dar viena administracinė reforma. Jos metu buvo nustatyta ir nuolatinė apskrities valdžios kompetencija. 1872 m. patvirtinus Apskričių administravimo įstatymą, landratų pareigos buvo susiaurintos ir įvesta gyventojų renkamos apskrities tarybos (vok. Landtag) institucija.
Nuo 1752 m. Klaipėdos apskritis priklausė Prūsijos karalystės Lietuvos departamento Įsruties apskričiai, priklausė Lietuvos provincijai. 1808 m. Lietuvos departamentas buvo pervadintas Gumbinės apygarda, o Įsruties apskritis per 1815–1818 m. reformą buvo panaikinta. 1816 m. Klaipėdos apskritis buvo išimta iš Gumbinės apygardos sudėties ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos Karaliaučiaus apygardą, kuriai priklausė iki 1920 m. Iki 1871 m. apskritis priklausė Prūsijai, po to iki 1919 m. Vokietijai.
Klaipėdos apskrities teritorija apėmė senąją Klaipėdos hauptamto teritoriją. Šiaurėje ir rytuose ją ribojo 1422 m. nustatyta siena tarp LDK ir Vokiečių ordino, kuri nuo 1525 m. atitiko sieną tarp LDK ir Prūsijos, nuo 1795 m. – sieną tarp Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos, o nuo 1871 m. – sieną tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų. Pietuose Klaipėdos apskrities teritorija apėmė Šilokarčemos apylinkes ir Nemuno deltą, o vakaruose ją ribojo Kuršių marios ir Baltijos jūra. Klaipėdos apskričiai priklausanti Kuršių nerijos teritorija baigėsi į pietus nuo Nidos. 1818 m. rugsėjo 1 d. pietinėje Klaipėdos apskrities dalyje buvo įsteigta nauja Šilokarčemos apskritis (vok. Kreis Heydekrug). Klaipėdos apskrities centras buvo Klaipėdos miestas, tačiau jis nuo 1918 m. apskričiai nebepriklausė ir sudarė atskirą Klaipėdos miesto apskritį.
XX a. tarpukaris ir pokaris
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1920 m. įsigaliojus Versalio taikos sutarčiai, Klaipėdos krašto valdymą iš Vokietijos Antantės valstybių vardu perėmė Prancūzija. Klaipėdos apskritis tuomet tapo naujo teritorinio vieneto – Klaipėdos krašto – dalimi. Apskrities ribos ir kompetencija išliko nepakitę ir Lietuvai 1923 m. prisijungus Klaipėdos kraštą, kadangi krašte galiojo autonominiai įstatymai. 1939–1944 m. Klaipėdos apskritis vėl buvo Vokietijos Reicho sudėtyje, Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardoje.
Apskrities teritorijos didžiąją dalį užėmus Raudonajai armijai, 1944 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apskritis buvo atkurta senosiose ribose. Po 1945 m. nustatytas apskrities dydis ir valsčių kiekis joje ilgainiui kito, 1947 m. panaikinti 9 valsčiai, 1947 balandžio 16 d. priskirti 3 nauji valsčiai (Endriejavo, Gargždų ir Veiviržėnų). 1950 m. birželio 20 d. apskritis buvo panaikinta, jo teritorija perduota Klaipėdos (24 apylinkės), Kretingos (1 apylinkė), Priekulės (15 apylinkių) ir Rietavo rajonams (4 apylinkės).
Dabartinė apskritis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų“, kuriuo Lietuvoje iki tol galiojusio rajoninio suskirstymo pagrindu buvo įsteigta 10 naujų apskričių, tarp jų ir Klaipėdos apskritis naujose ribose. Jos teritoriją sudarė Skuodo rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos miesto, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės savivaldybės. 1999 m. dalyje Šilutės savivaldybės teritorijos įkurta nauja Pagėgių savivaldybė, kurios teritorija įjungta į Tauragės apskritį. Apskrities teritorija 1994–1999 m. buvo 5746 km², nuo 1999 m. – 5209 km².
1994 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą. Pagal jį apskrities valdytoją skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities valdytojas turi pavaduotoją, kurį skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas apskrities valdytojo teikimu. 1997 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.3 Lietuvos Respublikos apskrities valdytojo institucija reorganizuota į Lietuvos Respublikos apskrities viršininko instituciją.
1995 m. gruodžio 15 d. Apskrities valdymo įstatymas numatė, jog pagrindiniai Apskrities valdytojo uždaviniai yra:
- 1. Įgyvendinti valstybės politiką socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos bei žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
- 2. Koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldos vykdomų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
- 3. Numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
2004 m. patvirtintas Klaipėdos apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
| 2001 m. | 5209 | 385 768 | 7 savivaldybės, 35 kaimiškosios seniūnijos | 9 miestai, 20 miestelių, 939 kaimai, 3 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 38 kaimų dalys |
| 2011 m. | 339 062 | 39 seniūnijos | 9 miestai, 20 miestelių, 936 kaimai, 3 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė | |
| 2021 m. | 322 283 | 41 seniūnija | 9 miestai, 20 miestelių, 852 kaimai, 2 viensėdžiai | |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrities viršininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1995 m. balandžio 24 d. – 1997 m. gegužės 8 d. – Jurgis Aušra (apskrities valdytojas)
- 1997 m. sausio 15 d. – 2000 m. lapkričio 15 d. – Laisvūnas Kavaliauskas
- 2000 m. gruodžio 27 d. – 2005 m. gruodžio 30 d. – Virginija Lukošienė
- 2006 m. sausio 16 d. – 2008 m. gruodžio 15 d.Vytautas Rinkevičius
- nuo 2008 m. gruodžio 24 d. – Arūnas Burkšas
Vyriausybės atstovai apskrityje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1995–1998 m. Giedrius Petružis
- 1998–2003 m. Vigantas Žala
- nuo 2003 m. Kristina Vintilaitė
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Klaipėdos apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 325
- Klaipėdos apskrities istorija. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 840–841
- Klaipėdos apskrities istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Klaipėdos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-23).
- ↑ Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
| |||||||||||||||||||||||
| ||||||||||
| |||||||
.svg)