Kriukų valsčius
Kriukų valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Kriukai |
![]() | |
Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
![]() | |
Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1945) Joniškio apskritis (1945–1950) |
Kriukų valsčius (rus. Круковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Kriukai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo XIX a. pabaigos.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (6 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923 m.[1] | 112 | 3437 | 762 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
129 | 6 apylinkės [2] |
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
---|---|
Blauzdžiūnai | Blauzdžiūnų apylinkė |
Kriukai | Kriukų apylinkė, Kriukų miestelio apylinkė |
Latveliškiai | Latveliškių apylinkė |
Nociūnai | Nociūnų apylinkė |
Veikšiai | Veikšių apylinkė |
Iš viso: | 6 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus vietovardžius 1935 m. Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus archyvo duomenimis aprašė ir išnagrinėjo Nerija Jodelienė.[4] 1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Albertiškių plv.
- Andriejūnų k.
- Atkočiškio vs.
- Ąžuolynės vs.
- Beržiukų plv.
- Bikaičių k.
- Bitužių k.
- Blaudžiūnų k.
- Blauzdžiūnų k.
- Bruverių vs.
- Butkūnų k.
- Cibukų k.
- Cibukų vs.
- Darginių k.
- Dovidaičių vs.
- Dumblynės k.
- Dumblinų (Gražių) k.
- Dvareliškių k.
- Frankienės vs.
- Gaideliškių vs.
- Gailiūnėlių k.
- Gailiūnų k.
- Gilučių (Glubokojė) k.
- Grigonių k.
- Grubinų k.
- Indriliūnų k.
- Indrišiūnų vs.
- Jackonių (Rudziškių) vs.
- Judeikių dv.
- Kamolių vs.
- Karklynės k.
- Karklynės plv.
- Karlsgofo plv.
- Katinų k.
- Kazylų k.
- Kelmynės vs.
- Kriukų k.
- Kriukų mstl.
- Latveliškių dv.
- Latveliškių plv.
- Laukūnų vs.
- Lepar-Brašo dv.
- Leparų dv.
- Leparų k.
- Lieporų k.
- Liesų-Mažiųjų k.
- Malderių vs.
- Maželių k.
- Medvilonių vs.
- Melguželės Mažosios plv.
- Melgužio Didžiojo dv.
- Mežinių plv.
- Monkūnų k.
- Nociūnų dv.
- Nociūnų k.
- Pikčevičių k.
- Pilėriškio k.
- Puraičių k.
- Ragaišių k.
- Rapedų vs.
- Rašpievių k.
- Skakų k.
- Skakų Mažųjų k.
- Sodininkų k.
- Stagarių k.
- Suodų vs.
- Svirų k.
- Šašių k.
- Šeivakojų vs.
- Šiliškio vs.
- Šleideriškės vs.
- Šležų k.
- Švilpynės vs.
- Švitinio dv.
- Užšvitinio vs.
- Vagariškio plv.
- Vagzalo vs.
- Vainorių k.
- Vaišnorių k.
- Valakų k.
- Valančiūnų k.
- Veikšių k.
- Vengriškio dv.
- Žandagų k.
- Žardelių k.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 3437 žmonės:[5]
- Lietuviai - 84,96% (2920);
- Latviai - 6,31% (217);
- Žydai - 5,35% (184);
- Lenkai - 1,25% (43);
- Rusai - 0,99% (34);
- Vokiečiai - 0,96% (33);
- Kiti - 0,17% (6).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1915 | Madvilioniai | Jonas Daugėla, agronomas | |
1936 | Jurgis Bučas, architektas |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 24
- ↑ N. Jodelienė. XX amžiaus pirmosios pusės Kriukų valsčiaus vietovardžių daryba. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. Kalba.
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys