Kriukų valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kriukų valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kriukai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1945)
Joniškio apskritis (1945–1950)

Kriukų valsčius (rus. Круковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Kriukai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimas nuo XIX a. pabaigos.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 m.[1] 112 3437 762
1949-01-01
(išsamiau)
129 6 apylinkės [2]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[3]
Blauzdžiūnai Blauzdžiūnų apylinkė
Kriukai Kriukų apylinkė,
Kriukų miestelio apylinkė
Latveliškiai Latveliškių apylinkė
Nociūnai Nociūnų apylinkė
Veikšiai Veikšių apylinkė
Iš viso: 6 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus vietovardžius 1935 m. Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus archyvo duomenimis aprašė ir išnagrinėjo Nerija Jodelienė.[4] 1923 m. surašytos gyvenvietės:

  • Albertiškių plv.
  • Andriejūnų k.
  • Atkočiškio vs.
  • Ąžuolynės vs.
  • Beržiukų plv.
  • Bikaičių k.
  • Bitužių k.
  • Blaudžiūnų k.
  • Blauzdžiūnų k.
  • Bruverių vs.
  • Butkūnų k.
  • Cibukų k.
  • Cibukų vs.
  • Darginių k.
  • Dovidaičių vs.
  • Dumblynės k.
  • Dumblinų (Gražių) k.
  • Dvareliškių k.
  • Frankienės vs.
  • Gaideliškių vs.
  • Gailiūnėlių k.
  • Gailiūnų k.
  • Gilučių (Glubokojė) k.
  • Grigonių k.
  • Grubinų k.
  • Indriliūnų k.
  • Indrišiūnų vs.
  • Jackonių (Rudziškių) vs.
  • Judeikių dv.
  • Kamolių vs.
  • Karklynės k.
  • Karklynės plv.
  • Karlsgofo plv.
  • Katinų k.
  • Kazylų k.
  • Kelmynės vs.
  • Kriukų k.
  • Kriukų mstl.
  • Latveliškių dv.
  • Latveliškių plv.
  • Laukūnų vs.
  • Lepar-Brašo dv.
  • Leparų dv.
  • Leparų k.
  • Lieporų k.
  • Liesų-Mažiųjų k.
  • Malderių vs.
  • Maželių k.
  • Medvilonių vs.
  • Melguželės Mažosios plv.
  • Melgužio Didžiojo dv.
  • Mežinių plv.
  • Monkūnų k.
  • Nociūnų dv.
  • Nociūnų k.
  • Pikčevičių k.
  • Pilėriškio k.
  • Puraičių k.
  • Ragaišių k.
  • Rapedų vs.
  • Rašpievių k.
  • Skakų k.
  • Skakų Mažųjų k.
  • Sodininkų k.
  • Stagarių k.
  • Suodų vs.
  • Svirų k.
  • Šašių k.
  • Šeivakojų vs.
  • Šiliškio vs.
  • Šleideriškės vs.
  • Šležų k.
  • Švilpynės vs.
  • Švitinio dv.
  • Užšvitinio vs.
  • Vagariškio plv.
  • Vagzalo vs.
  • Vainorių k.
  • Vaišnorių k.
  • Valakų k.
  • Valančiūnų k.
  • Veikšių k.
  • Vengriškio dv.
  • Žandagų k.
  • Žardelių k.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 3437 žmonės:[5]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1915 Madvilioniai Jonas Daugėla, agronomas
1936 Jurgis Bučas, architektas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 24
  4. N. Jodelienė. XX amžiaus pirmosios pusės Kriukų valsčiaus vietovardžių daryba. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. Kalba.
  5. 1923 m. surašymo duomenys