Pereiti prie turinio

Kriukų valsčius

56°18′š. pl. 23°50′r. ilg. / 56.30°š. pl. 23.83°r. ilg. / 56.30; 23.83

Kriukų valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Kriukai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernijaŠiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija Nacistinė Vokietija
OstlandasŠiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRŠiaulių apskritis (1944–1945)
Joniškio apskritis (1945–1950)

Kriukų valsčius (rus. Круковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Kriukai.

Įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1877 m.2393209 kiemai [2]3 seniūnijos36
1923 m.
(išsamiau)
112343776281 gyvenvietė [3]
1932 m.10835609 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
1296 apylinkės [5]
Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.[7]Apylinkė, 1949 m.[8]
BlauzdžiūnaiBlauzdžiūnų seniūnijaBlauzdžiūnų apylinkė
KazylaiKazilų seniūnija-
KriukaiKriukų seniūnija,
Kriukų miestelio seniūnija
Kriukų apylinkė,
Kriukų miestelio apylinkė
LatveliškiaiLatveliškių seniūnijaLatveliškių apylinkė
NociūnaiNociūnų seniūnijaNociūnų apylinkė
SkakaiSkakų seniūnija-
StagariaiStagarių seniūnija-
VeikšiaiVeikšių seniūnijaVeikšių apylinkė
Iš viso:9 seniūnijos6 apylinkės

Valsčiaus vietovardžius 1935 m. Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus archyvo duomenimis aprašė ir išnagrinėjo Nerija Jodelienė.[9] 1923 m. surašytos gyvenvietės:

  • Albertiškių plv.
  • Andriejūnų k.
  • Atkočiškio vs.
  • Ąžuolynės vs.
  • Beržiukų plv.
  • Bikaičių k.
  • Bitužių k.
  • Blaudžiūnų k.
  • Blauzdžiūnų k.
  • Bruverių vs.
  • Butkūnų k.
  • Cibukų k.
  • Cibukų vs.
  • Darginių k.
  • Dovidaičių vs.
  • Dumblynės k.
  • Dumblinų (Gražių) k.
  • Dvareliškių k.
  • Frankienės vs.
  • Gaideliškių vs.
  • Gailiūnėlių k.
  • Gailiūnų k.
  • Gilučių (Glubokojė) k.
  • Grigonių k.
  • Grubinų k.
  • Indriliūnų k.
  • Indrišiūnų vs.
  • Jackonių (Rudziškių) vs.
  • Judeikių dv.
  • Kamolių vs.
  • Karklynės k.
  • Karklynės plv.
  • Karlsgofo plv.
  • Katinų k.
  • Kazylų k.
  • Kelmynės vs.
  • Kriukų k.
  • Kriukų mstl.
  • Latveliškių dv.
  • Latveliškių plv.
  • Laukūnų vs.
  • Lepar-Brašo dv.
  • Leparų dv.
  • Leparų k.
  • Lieporų k.
  • Liesų-Mažiųjų k.
  • Malderių vs.
  • Maželių k.
  • Medvilonių vs.
  • Melguželės Mažosios plv.
  • Melgužio Didžiojo dv.
  • Mežinių plv.
  • Monkūnų k.
  • Nociūnų dv.
  • Nociūnų k.
  • Pikčevičių k.
  • Pilėriškio k.
  • Puraičių k.
  • Ragaišių k.
  • Rapedų vs.
  • Rašpievių k.
  • Skakų k.
  • Skakų Mažųjų k.
  • Sodininkų k.
  • Stagarių k.
  • Suodų vs.
  • Svirų k.
  • Šašių k.
  • Šeivakojų vs.
  • Šiliškio vs.
  • Šleideriškės vs.
  • Šležų k.
  • Švilpynės vs.
  • Švitinio dv.
  • Užšvitinio vs.
  • Vagariškio plv.
  • Vagzalo vs.
  • Vainorių k.
  • Vaišnorių k.
  • Valakų k.
  • Valančiūnų k.
  • Veikšių k.
  • Vengriškio dv.
  • Žandagų k.
  • Žardelių k.

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 3437 žmonės:[10]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1915Medvilionių dvarasJonas Daugėla, agronomas2009
1936Melgužio Didžiojo dvarasJurgis Bučas, architektas2025
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 295
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 694 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 705 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 24
  9. N. Jodelienė. XX amžiaus pirmosios pusės Kriukų valsčiaus vietovardžių daryba. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. Kalba.
  10. 1923 m. surašymo duomenys