Kriukų valsčius
Jump to navigation
Jump to search
Koordinatės: 56°18′š. pl. 23°50′r. ilg. / 56.30°š. pl. 23.83°r. ilg.
| Kriukų valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Kriukai | |
| 186?–1945 m. | Šiaulių apskritis | |
| 1945–1950 m. | Joniškio apskritis | |
Kriukų valsčius (rus. Круковская волость) buvo šiaurės Lietuvoje. Centras – Kriukai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo XIX a. pabaigos.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1923 m.[1] | 112 | 3437 | 762 | ||
| 1949 m.[2] (išsamiau) |
129 | 6 apylinkės | |||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 3 437 žmonės:[3]
- Lietuviai - 84,96% (2920);
- Latviai - 6,31% (217);
- Žydai - 5,35% (184);
- Lenkai - 1,25% (43);
- Rusai - 0,99% (34);
- Vokiečiai - 0,96% (33);
- Kiti - 0,17% (6).
Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Blauzdžiūnų apylinkė
- Kriukų apylinkė
- Kriukų miestelio apylinkė
- Latveliškių apylinkė
- Nociūnų apylinkė
- Veikšių apylinkė
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus vietovardžius 1935 m. Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus archyvo duomenimis aprašė ir išnagrinėjo Nerija Jodelienė.[4] 1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Albertiškių plv.
- Andriejūnų k.
- Atkočiškio vns.
- Ąžuolynės vns.
- Beržiukų plv.
- Bikaičių k.
- Bitužių k.
- Blaudžiūnų k.
- Blauzdžiūnų k.
- Bruverių vns.
- Butkūnų k.
- Cibukų k.
- Cibukų vns.
- Darginių k.
- Dovidaičių vns.
- Dumblynės k.
- Dumblinų (Gražių) k.
- Dvareliškių k.
- Frankienės vns.
- Gaideliškių vns.
- Gailiūnėlių k.
- Gailiūnų k.
- Gilučių (Glubokojė) k.
- Grigonių k.
- Grubinų k.
- Indriliūnų k.
- Indrišiūnų vns.
- Jackonių (Rudziškių) vns.
- Judeikių dv.
- Kamolių vns.
- Karklynės k.
- Karklynės plv.
- Karlsgofo plv.
- Katinų k.
- Kazylų k.
- Kelmynės vns.
- Kriukų k.
- Kriukų mstl.
- Latveliškių dv.
- Latveliškių plv.
- Laukūnų vns.
- Lepar-Brašo dv.
- Leparų dv.
- Leparų k.
- Lieporų k.
- Liesų-Mažiųjų k.
- Malderių vns.
- Maželių k.
- Medvilonių vns.
- Melguželės Mažosios plv.
- Melgužio Didžiojo dv.
- Mežinių plv.
- Monkūnų k.
- Nociūnų dv.
- Nociūnų k.
- Pikčevičių k.
- Pilėriškio k.
- Puraičių k.
- Ragaišių k.
- Rapedų vns.
- Rašpievių k.
- Skakų k.
- Skakų Mažųjų k.
- Sodininkų k.
- Stagarių k.
- Suodų vns.
- Svirų k.
- Šašių k.
- Šeivakojų vns.
- Šiliškio vns.
- Šleideriškės vns.
- Šležų k.
- Švilpynės vns.
- Švitinio dv.
- Užšvitinio vns.
- Vagariškio plv.
- Vagzalo vns.
- Vainorių k.
- Vaišnorių k.
- Valakų k.
- Valančiūnų k.
- Veikšių k.
- Vengriškio dv.
- Žandagų k.
- Žardelių k.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Asmuo | Mirties metai |
| 1915 | Madvilioniai | Jonas Daugėla, agronomas | |
| 1936 | Jurgis Bučas, architektas | ||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. (Epaveldas.lt)
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys
- ↑ N. Jodelienė. XX amžiaus pirmosios pusės Kriukų valsčiaus vietovardžių daryba. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. Kalba.