Kauno apskritis (Rusija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kauno apskritis
Ковенскій уѣздъ
Royal banner of the Grand Duchy of Lithuania.svg
 
Royal banner of the Grand Duchy of Lithuania.svg
1795 – 1915 Flag of Prussia (1892-1918).svg
 
Flag of Prussia (1892-1918).svg
 
Flag of Prussia (1892-1918).svg
Kovno Governorate Kovensky uezd.svg
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras Kaunas
Valsčiai 16 (1905 m.)
Oficialios kalbos rusų
1795-1842 Flag of Russia.svg Lietuvos gubernija
1842-1915 Coat of arms of Governorate of Kovno.svg Kauno gubernija
Gyventojų 227 431 (1897 m.)
Plotas 3 800 km² (1897)

Kauno apskritis arba Kauno ujezdas (rus. Ковенскій уѣздъ) – Rusijos imperijos laikų administracinis vienetas, Kauno gubernijos (prieš tai – Lietuvos gubernijos) dalis. Administracinis centras – Kaunas.

Kauno apskritis sudaryta 1795 m., ATR teritoriją užėmus Rusijai. Į šią apkritį buvo įjungti LDK Kauno pavieto likučiai (į šiaurę nuo Nemuno buvęs Kauno miestas ir jo apylinkės) ir LDK Žemaičių seniūnijos (Raseinių reparticijos) pietrytinė dalis.

1915 m. Pirmojo pasaulinio karo metu kraštą okupavusi Vokietijos imperija Kauno apskritį suskaldė į Kauno, Kėdainių ir Raseinių apskritis. 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, šios trys apskritys tapo Lietuvos Respublikos administraciniais vienetais.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1897 m. surašymo duomenimis apskrityje gyveno 227,4 tūkst. gyventojų, iš kurių 41,4 % laikė save lietuviais, 23,2 % – lenkais, 19,8 % – žydais, 11,6 % – rusais, 2,3 % – vokiečiais.[1]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis apėmė šiaurinę dabartinio Kauno rajono dalį, didžiąją dalį Jonavos, Kėdainių, Jurbarko rajonų, Kaišiadorių, Raseinių, Radviliškio rajonų pakraščius.

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


~1890
1897 3800 227 431
1914 4029 301 800

1913 m. į apskritį įėjo 16 valsčių:[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]