Breslaujos apskritis (Lenkija)
Breslaujos apskritis Powiat brasławski | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Breslaujos apskritis | ||||
Administracinis centras | Breslauja | |||
Valsčiai | 15 (1926), 9 (1922) | |||
1920-1922 | Vidurinė Lietuva | |||
1922-1925 | ![]() | |||
1925-1939 | ![]() | |||
Gyventojų | 62 682 (1921), 143 161 (1931) | |||
Plotas | 4 217 km² (1931) |
Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu, lenk. Powiat brasławski) – Lenkijos administracinis vienetas, egzistavęs 1920–1939 m. dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos.
Atkūrė iki XIX a. vidurio egzistavusią to paties pavadinimo Breslaujos apskritį.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Breslaujos apskritis atkurta Lenkijai okupavus Zarasų apskrities dalį. 1920–1922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje. 1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai.
1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai – prijungta prie 1939 m. spalio 30 d. sudarytos Švenčionėlių apskrities.[1]
Valsčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius | Laikotarpis | Centras |
Apso valsčius | 1922–1939 | Apsas |
Bainos valsčius | 1926–1939 | Baina |
Breslaujos valsčius | 1922–1939 | Breslauja |
Čeresų valsčius | 1926–1927 | Čeresai |
Drūkšių valsčius | 1922–1939 | Drūkšiai |
Drujos valsčius | 1926–1939 | Druja |
Dūkšto valsčius | 1922–1925 | Dūkštas |
Jodų valsčius | 1926–1939 | Jodai |
Leonpolės valsčius | 1926–1939 | Leonpolė |
Miorų valsčius | 1926–1939 | Miorai |
Naujojo Paguosčio valsčius | 1926–1939 | Naujasis Paguostis |
Perbrado valsčius | 1926–1939 | Perbradas |
Pliusų valsčius | 1922–1939 | Pliusos |
Rimšės valsčius | 1922–1939 | Rimšė |
Slabodkos valsčius | 1922–1939 | Slabodka |
Smalvų valsčius | 1922–1939 | Turmantas |
Vidžių valsčius | 1922–1939 | Vidžiai |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Breslaujos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 471 psl.
|
|
|