Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Breslaujos apskritis (lenk. powiat brasławski ) – buvęs Lenkijos administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs 1920 –1939 m. dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos . Centras – Breslauja . Atkūrė iki XIX a. vidurio egzistavusią Breslaujos apskritį .
Breslaujos apskritis atkurta po I pasaulinio karo Lenkijai okupavus Zarasų apskrities dalį. Ji sudaryta iš buvusios Novoaleksandrovsko apskrities 9 valsčių (Apso, Breslaujos, Drūkšių, Dūkšto, Pliusų, Rimšės, Slabodkos, Smalvų, Vidžių) ir Dysnos apskrities 8 valsčių (Čeresų, Drujos, Jodų, Leonpolės, Miorų, Naujojo Paguosčio, Perbrado, Ugarių).[ 1] 1919 m. spalio 31 d. priskirta Lenkijos Vilniaus apygardai .[ 2] 1920 –1922 m. buvo Vidurinėje Lietuvoje , 1922 –1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925 –1939 m. Vilniaus vaivadijoje . 1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai , o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai.
1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai , o vakarinė – Lietuvai – prijungta prie 1939 m. spalio 30 d. sudarytos Švenčionėlių apskrities .[ 3]
Breslaujos apskrities valsčiai
Įvairiu metu apskričiai priklausė 23 valsčiai: