Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ukmergės apskritis – administracinis Lietuvos vienetas dabartinės šalies teritorijos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Ukmergė.
Apskritis (Vilkmergės pavietas) minima nuo XV a. (iki 1564–1566 m. teismų ir administracijos reformų buvo aiškiau neapibrėžtas teritorinis vienetas). Iki 1795 m. ji priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 1795–1797 ir 1801–1842 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1842–1915 m. Kauno gubernijai.
Vilkmergės pavietas M.K.Radvilos
1613 m. išleistame žemėlapyje „
Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ (fragmentas)
1665 metais Nicolas Sanson sudarytame Vilniaus ir Trakų vaivadijų žemėlapyje Vilkmergės paviete pažymėtos šios gyvenvietės:
Taip pat įvardintos upės – Šventoji (Swieta fl.), ? (Czarna fl.), Širvinta (Szerwenta fl.), Musė (Molza fl.)
Šaltiniuose fiksuoti šie asmenys, ėję atitinkamas pareigas:
Apskrities istorija
|
Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės
|
1765[1] |
n/d |
1943 dūmai |
Seniūnijos – Vilkmergė, Kupiškis, Pienionys, Užpaliai, Anykščiai, Balninkai, Subačius, Gitančiai, Saločiai, valdos – Akmena, Garniškiai, Okainiai, Dauliūnai, Jotkėnai, Bukančiai, Laičiai, Striubiškis, Kurkliai, Pupėnai, Čivyliai |
|
1790 |
8970 |
144.942 |
|
34 miestai ir miesteliai
|
~1890 |
|
|
|
|
1897 |
5866 |
229.118 |
|
- 1 miestas: Vilkmergė
- miesteliai: Alanta, Andrioniškis, Anykščiai, Debeikiai, Deltuva, Kavarskas, Kupiškis, Kurkliai, Leliūnai, Raguva, Subačius, Šėta, Šimonys, Taujėnai, Troškūnai, Utena, Užpaliai, Viešintos, Vyžuonos, Žemaitkiemis
|
1914 |
5866 |
263.600 |
|
|
1917 |
2370 |
70.444 |
|
|
1919 |
|
|
16 valsčių: Balninkų valsčius, Gelvonų valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Lyduokių valsčius, Pabaisko valsčius, Pagirių valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius |
|
1923 (išsamiau) |
3199 |
126.309 |
19 valsčių: Balninkų valsčius, Deltuvos valsčius, Gelvonų valsčius, Giedraičių valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Musninkų valsčius, Pagirių valsčius, Pabaisko valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius, Žemaitkiemio valsčius |
- 1 miestas: Ukmergė
- 26 miesteliai
- 389 kaimai
- 3 bažnytkaimiai
- 120 dvarų ir palivarkų
- 16 vienkiemių
- 22 kitos gyvenvietės
|
1927 |
|
|
19 valsčių |
|
1933 |
|
|
19 valsčių |
|
1939 |
3064 |
|
|
|
1940 |
|
149.644 |
|
|
1942 |
|
121.600 |
|
|
1943 |
3128 |
|
|
|
1949 (suskirstymas) |
1786 |
|
11 valsčių (72 apylinkės) |
|
1950 |
|
|
72 apylinkės |
|
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
1916–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį, 1941–1944 m. į Ostland Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą. 1920 m. čia įvyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. Ukmergės apskritis pertvarkyta į Ukmergės rajoną (27 apylinkės), dalis teritorijos perduota Jonavos rajonui (4 apylinkės), Kavarsko rajonui (16 apylinkių), Ramygalos rajonui (4 apylinkės), Smėlių rajonui (20 apylinkių) ir Širvintų rajonui (1 apylinkė).
Ukmergės apylinkės 1934 m.
Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:
- ↑ Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 metų inventoriai (parengė Algirdas Baliulis), Vilnius: Academia, 1994. [1]