Balstogės apskritis (1807–1939)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Balstogės apskritis;
Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Balstogės rajonas.
Balstogės apskritis (1807–1939)
rus. Белостокский уезд
lenk. Powiat białostocki
blrs. Беластоцкі павет
Flag of the Kingdom of Prussia (1803-1892).svg
1807 – 1939 Flag of the Byelorussian Soviet Socialist Republic (1951–1991).svg
Belostok Oblast 1807-1842.png
Apskritis Balstogės srityje 1807-1842 m.
Administracinis centras Balstogė
Valsčiai 12 (1913)
1807-1842 RUS obwód białostocki COA.png Balstogės sritis (1807-1842)
1842-1915 Coat of arms of Grodno Governorate 1878.svg Gardino gubernija
1915-1919 Flag of Germany (1867–1918).svg Oberostas
1919-1939 Flag of Poland.svg Balstogės vaivadija (1919-1939)
Gyventojų 206,615 (1897)
Plotas 2 900 km²

Balstogės apskritis (rus. Белостокский уезд, lenk. Powiat białostocki, blrs. Беластоцкі павет) – viena iš Rusijos imperijos, Gardino gubernijos ir Balstogės srities apskričių 18071915 m., viena iš Oberosto Balstogės-Gardino srities apskričių 19151919 m. ir viena iš Balstogės vaivadijos apskričių 19191939 metais. Visą šį laikotarpį apskrities ribos beveik nepasikeitė. Apskrities centras buvo Balstogės miestas. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Gardino gubernijos Bielsko, Gardino, Sokulkos, Valkavisko apskritimis, Suvalkų gubernijos Augustavo apskritimi ir Lomžos gubernijos Ščučino, Kolno, Lomžos ir Mazovijos Vysokio apskritimis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Tilžės taikos, 1807 m. visa apskrities teritorija, iki taikos pasirašymo priklausiusi Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, atiteko Rusijos imperijai ir buvo prijungta prie naujai sudarytos Balstogės srities. 1842 m. panaikinus Balstogės sritį apskritis buvo prijungta prie Gardino gubernijos. 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto Balstogės-Gardino srities. 1919 m. apskritis tapo II Lenkijos Respublikos Balstogės vaivadijos dalimi. 1939 m. apskritį okupavo Tarybų Sąjunga ir priskyrė ją Baltarusijos TSR, kur apskritis buvo padalinta į kelis atskirus rajonus.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1913 m. apskrityje buvo 12 valsčių:[1]

XX a. tarpukariu įvairiu metu apskričiai priklausė 15 valsčių:

Lietuviškai Lenkiškai Laikotarpis Centras
Bialostočeko valsčius Białostoczek 1919–1939 Bialostočekas
Choroščiaus valsčius Choroszcz 1919–1939 Choroščius
Čarna Vesės valsčius Czarna Wieś 1919–1939 Čarna Ves Koscelna
Dailidžių valsčius Dojlidy 1919–1939 Dailidės
Dolistovo valsčius Dolistowo 1919–1939 Senasis Dolistovas
Goniondzo valsčius Goniądz 1919–1939 Goniondzas
Grudeko valsčius Gródek 1919–1939 Grudekas
Kalinuvkos valsčius Kalinówka 1919–1939 Kalinuvka Koscelna
Krypno valsčius Krypno 1919–1939 Krypnas
Michalovo valsčius Michałowo 1919–1939 Michalovas
Suražo miesto valsčius Suraż 1919–1923 Suražas
Tšcianės valsčius Trzcianne 1919–1939 Tšcianė
Zabluduvo valsčius Zabłudów 1919–1939 Zabluduvas
Zavykų valsčius Zawyki 1919–1939 Zavykai
Žemojo Juchnoveco valsčius Juchnowiec (Dolny) 1919–1939 Žemasis Juchnovecas

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1897 m. surašymo duomenis, apskrityje gyveno 206 615 gyventojų. Balstogės mieste gyveno 66 032 žmonės, 3 436 Goniondze, 3 864 Knišine ir 1 599 Suraže.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 120 (PDF 20 psl.)
  2. 1897 m. gyventojų surašymo duomenys (rus.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]