Gruzdžių valsčius

56°06′š. pl. 23°15′r. ilg. / 56.10°š. pl. 23.25°r. ilg. / 56.10; 23.25

Gruzdžių valsčius
Laikotarpis: 1863 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Gruzdžiai

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (1863–1915)

Lietuva
	Šiaulių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Šiaulių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šiaulių apskritis (1944–1950)

Gruzdžių valsčius (rus. Груздзевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Gruzdžiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas 1863 m. Kauno gubernijoje,^[1] padalijus 1791 m. vietoje Šiaulių ekonomijos Gruzdžių gubernijos įkurtą Šiaulių apskritį ir apjungus Gruzdžių, dalį Meškuičių bei Šakynos parapijų.^[2] Po 1923 m. 5 vietovės priskirtos Kuršėnų valsčiui, 5 vietovės – Meškuičių valsčiui ir 1 vietovė – Šiaulių valsčiui.^[3] Gruzdžių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (1 apylinkė), Šiaulių rajonui (6 apylinkės) ir Žagarės rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		8269	719 kiemų ^[4]	4 seniūnijos	91
1897 m.	533,2	10 204	719	4 seniūnijos
1923 m.^[5]	424	10 827	2293	14 seniūnijų	119 gyvenviečių
1932 m.	239	10977		15 seniūnijų ^[6]
1949-01-01 (išsamiau)	392			11 apylinkių ^[7]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1897 m.	Seniūnija, 1923 m.	Seniūnija, 1932 m.^[9]	Apylinkė, 1949 m.^[10]
Aukštuoliai	-	-	-	Aukštuolių apylinkė
Beržėnai	Beržėnų seniūnija	Beržėnų seniūnija	Beržėnų seniūnija	Beržėnų apylinkė
Gruzdžiai	-	Gruzdžių seniūnija	Gruzdžių seniūnija	Gruzdžių apylinkė
Jokubaičiai	-	-	Jokubaičių seniūnija	-
Lygudai	-	Lygudų seniūnija	Lygudų seniūnija	-
Lukošaičiai	-	-	-	Lukošaičių apylinkė
Mažeikiai	-	Mažeikių seniūnija	Mažeikių seniūnija	-
Meškuičiai	Meškuičių seniūnija	-	-	-
Mimaičiai	-	Mimaičių seniūnija	Mimaičių seniūnija	-
Piktuižiai	Piktuižių seniūnija	Piktuižių seniūnija	Piktuižių seniūnija	Piktuižių apylinkė
Račiai	-	Račių seniūnija	Račių seniūnija	-
Rudiškiai	-	Rudiškių seniūnija	-	-
Saveikiai	-	Saveikių seniūnija	Saveikių seniūnija	Saveikių apylinkė
Staneliai	-	-	Stanelių seniūnija	-
Šakyna	-	Šakynos seniūnija	Šakynos seniūnija	Šakynos apylinkė
Šelvenai	-	Šelvenų seniūnija	Šelvenų seniūnija	Šelvenų apylinkė
Šiupyliai	-	Šiupylių seniūnija	Šipylių seniūnija	Šiupylių apylinkė
Valdomai	-	Valdomų seniūnija	Valdomų seniūnija	Valdomų apylinkė
Verbūnai	Verbūnų seniūnija	Verbūnų seniūnija	Verbūnų seniūnija	Verbūnų apylinkė
Iš viso:	4 seniūnijos	14 seniūnijų	15 seniūnijų	11 apylinkių

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:^[11]

Asinovkos dv.
Augučių dv.
Aukštrakių vs.
Aužgirių vs.
Balsių k.
Bargavonių k.
Bartkūnų dv.
Berezovkos plv.
Beržėnų dv.
Biržų k.
Bučiūnų k.
Bungių k.
Burbinų k.
Buvainių k.
Čiaponių k.
Dabrolių vs.
Dargių k.
Dargaičių k.
Dargaudžių k.
Daugmaudžių k.
Daujočių k.
Dimšių k.
Diržių k.
Egeliškių k.
Gaižiškių vs.
Gedaičių k.
Gedvydžių k.
Georgevskos plv.
Griežiškių k.
Gruzdžių mstl.
Gruzdžių (Gorių) dv.
Gulbinų k.
Gurbų dv.
Jaunelių k.
Jokūbaičių k.
Jurgaičių k.
Kančiūnų k.
Kantminių k.
Karvelių k.
Kiauklių vs.
Kybarčių k.
Kudgalių k.
Laumakių k.
Lepšių k.
Lygudų k.
Lukošaičių k.
Maldenių vs.
Maldenių k.
Maniūšių k.
Maniušių dv.
Mažeikių k.
Mecėdų dv.
Medvalakių k.
Meštaičių vs.
Mimaičių k.
Mikaičių k.
Mikutaičių k.
Miliškių vs.
Norvaišių k.
Nuomininkų k.
Pakarnių k.
Pakarniukų k.
Pakubelių vs.
Pamušio dv.
Pauparių dv.
Piktaičių k.
Piktuižių k.
Piktuižių dv.
Podiškių vs.
Povilaičių k.
Poviliškių k.
Račių k.
Radimų vs.
Rakandžių k.
Ratkūnų k.
Raubaičių k.
Raudiškių k.
Raudiškių vs.
Raušiškių k.
Ražų k.
Riškaičių k.
Romutaičių k.
Rubežninkų k.
Rūdiškių k.
Sauginių k.
Saveikių k.
Skuobiškių vs.
Sručio vs.
Stanelių k.
Strazdų k.
Šakynos mstl.
Šapkaičių dv.
Šapkaičių k.
Šėkščių dv.
Šėkščių k.
Šelvėnų dv.
Šemetiškių vs.
Šilmikių k.
Šiupylių k.
Taurakių k.
Trumpaitėlių k.
Tulminų k.
Vaišnorių k.
Vaitiškių vs.
Valdamų dv.
Valdamų k.
Valakų vs.
Varčiulių vs.
Vasiliškių vs.
Veižgirdžių k.
Velvyčių k.
Verbūnų dv.
Vileišiškių vs.
Vorelių k.
Žardelių k.
Žiogų k.
Žmirklių k.
Žvirbliškių vs.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 10 827 žmonės:^[12]

Lietuviai – 93,87% (10163);
Latviai – 3,79% (410);
Žydai – 1,31% (142);
Rusai – 0,67% (73);
Vokiečiai – 0,18% (19);
Lenkai – 0,04% (4);
Kiti – 0,15% (16).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1861	Šiupyliai	Augustinas Baranauskas, knygnešys	1923
1871	Dargaičiai	Vincas Čepinskis, fizikas	1940
1900	Laumakiai	Alfonsas Vytautas Braziulis, žurnalistas	1982
1907	Mikaičiai	Aleksandras Merkelis, žurnalistas	1994
1922	Auksučiai	Stasys Daunys, etnografas
1937	Verbūnai	Henrikas Elzbutas, inžinierius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
↑ Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, p. 7, 15 iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt
↑ Gruzdžių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 723 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 694 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 703–704 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 130
↑ Buvusio Gruzdžių valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas. Versme.lt (tikrinta 2023-07-09).
↑ 1923 m. surašymo duomenys

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, p. 7, 15 iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt

[3] Gruzdžių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 723 psl.

[4] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[5] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.

[7] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 694 psl.

[9] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 703–704 psl.

[10] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 130

[11] Buvusio Gruzdžių valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas. Versme.lt (tikrinta 2023-07-09).

[12] 1923 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]