Gruzdžių valsčius
Koordinatės: 56°06′š. pl. 23°15′r. ilg. / 56.10°š. pl. 23.25°r. ilg.
| Gruzdžių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1863 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Gruzdžiai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (1863–1915) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1950) |
Gruzdžių valsčius (rus. Груздзевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Gruzdžiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas 1863 m. Kauno gubernijoje,[1] padalijus 1791 m. vietoje Šiaulių ekonomijos Gruzdžių gubernijos įkurtą Šiaulių apskritį ir apjungus Gruzdžių ir dalį Meškuičių bei Šakynos parapijų.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (1 apylinkė), Šiaulių rajonui (6 apylinkės) ir Žagarės rajonui (4 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 8269 | 719 kiemų [3] | 4 seniūnijos | 91 | |
| 1897 m. | 533,2 | 10 204 | 719 | 4 seniūnijos | |
| 1923 m.[4] | 424 | 10 827 | 2293 | 14 seniūnijų | |
| 1932 m. | 237,21 | 13 002 | 9 seniūnijos | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
392 | 11 apylinkių [5] | |||
Viršaičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stasys Motūzas, 1934–1944 m.
- Povilas Norkūnas, 1940–1941 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Asinovkos dv.
- Augučių dv.
- Aukštrakių vs.
- Aužgirių vs.
- Balsių k.
- Bargavonių k.
- Bartkūnų dv.
- Berezovkos plv.
- Beržėnų dv.
- Biržų k.
- Bučiūnų k.
- Bungių k.
- Burbinų k.
- Buvainių k.
- Čiaponių k.
- Dabrolių vs.
- Dargių k.
- Dargaičių k.
- Dargaudžių k.
- Daugmaudžių k.
- Daujočių k.
- Dimšių k.
- Diržių k.
- Egeliškių k.
- Gaižiškių vs.
- Gedaičių k.
- Gedvydžių k.
- Georgevskos plv.
- Griežiškių k.
- Gruzdžių mstl.
- Gruzdžių (Gorių) dv.
- Gulbinų k.
- Gurbų dv.
- Jaunelių k.
- Jokūbaičių k.
- Jurgaičių k.
- Kančiūnų k.
- Kantminių k.
- Karvelių k.
- Kiauklių vs.
- Kybarčių k.
- Kudgalių k.
- Laumakių k.
- Lepšių k.
- Lygudų k.
- Lukošaičių k.
- Maldenių vs.
- Maldenių k.
- Maniūšių k.
- Maniušių dv.
- Mažeikių k.
- Mecėdų dv.
- Medvalakių k.
- Meštaičių vs.
- Mimaičių k.
- Mikaičių k.
- Mikutaičių k.
- Miliškių vs.
- Norvaišių k.
- Nuomininkų k.
- Pakarnių k.
- Pakarniukų k.
- Pakubelių vs.
- Pamušio dv.
- Pauparių dv.
- Piktaičių k.
- Piktuižių k.
- Piktuižių dv.
- Podiškių vs.
- Povilaičių k.
- Poviliškių k.
- Račių k.
- Radimų vs.
- Rakandžių k.
- Ratkūnų k.
- Raubaičių k.
- Raudiškių k.
- Raudiškių vs.
- Raušiškių k.
- Ražų k.
- Riškaičių k.
- Romutaičių k.
- Rubežninkų k.
- Rūdiškių k.
- Sauginių k.
- Saveikių k.
- Skuobiškių vs.
- Sručio vs.
- Stanelių k.
- Strazdų k.
- Šakynos mstl.
- Šapkaičių dv.
- Šapkaičių k.
- Šėkščių dv.
- Šėkščių k.
- Šelvėnų dv.
- Šemetiškių vs.
- Šilmikių k.
- Šiupylių k.
- Taurakių k.
- Trumpaitėlių k.
- Tulminų k.
- Vaišnorių k.
- Vaitiškių vs.
- Valdamų dv.
- Valdamų k.
- Valakų vs.
- Varčiulių vs.
- Vasiliškių vs.
- Veižgirdžių k.
- Velvyčių k.
- Verbūnų dv.
- Vileišiškių vs.
- Vorelių k.
- Žardelių k.
- Žiogų k.
- Žmirklių k.
- Žvirbliškių vs.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 10 827 žmonės:[7]
- Lietuviai – 93,87% (10163);
- Latviai – 3,79% (410);
- Žydai – 1,31% (142);
- Rusai – 0,67% (73);
- Vokiečiai – 0,18% (19);
- Lenkai – 0,04% (4);
- Kiti – 0,15% (16).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1861 | Šiupyliai | Augustinas Baranauskas, knygnešys | 1923 |
| 1871 | Dargaičiai | Vincas Čepinskis, fizikas | 1940 |
| 1900 | Laumakiai | Alfonsas Vytautas Braziulis, žurnalistas | 1982 |
| 1907 | Mikaičiai | Aleksandras Merkelis, žurnalistas | 1994 |
| 1922 | Auksučiai | Stasys Daunys, etnografas | |
| 1937 | Verbūnai | Henrikas Elzbutas, inžinierius | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, p. 7, 15 iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 130
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys