Pakruojis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pakruojis
   Coat of arms of Pakruojis (Lithuania).svg      Flag of Pakruojis.gif   
Pakruojis.JPG
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybė
Gyventojų (2022) 4 533
Plotas 4 km²
Tankumas (2022) 1 133 žm./km²
Pašto kodas LT-83001
Commons-logo.svg Vikiteka Pakruojis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pakrúojis
Kilmininkas: Pakrúojo
Naudininkas: Pakrúojui
Galininkas: Pakrúojį
Įnagininkas: Pakrúoju
Vietininkas: Pakrúojyje

lenk. Pokroj, Pokroje, rus. Покрои, rus. Покрой[2][3]

Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, už 36 km į rytus nuo Šiaulių, Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Pakruojo rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Centro, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Taikos).

Mieste stovi Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas (LT-83001), Pakruojo rajono apylinkės teismas, savivaldybės pastatas.

Pakruojyje buvusį siauruką menantis lokomotyvas

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakruojis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kruojos upės.[4] Pastaroji siejama su latvių žodžiu krujaties – „vangiai, sunkiai, lėtai judėti pirmyn“. Liaudies etimologija Kruojos vardą sieja ir su krauju – neva lietuviams kariaujant su švedais prie upės vykę dideli mūšiai ir upėn nutekėję labai daug kraujo.[5]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įsikūręs prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai–Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl rytinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Prie miesto šliejasi Pakruojo kaimas. Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo rajono pramonės šaka.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. 1801 pastatyta seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė Pakruojo sinagoga.

Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios.

1950 m. Pakruojui suteiktos miesto teisės. 1974 m. atidaryta gelžbetonio konstrukcijų gamykla. 1982 m. nuo Radviliškio nutiestas geležinkelis, siauri bėgiai pakeisti plačiais. 1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1531 m. ? Upytės apskritis
18611915 m. Pakruojo valsčiaus centras Panevėžio apskritis
19191950 m. Šiaulių apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Pakruojo apylinkės centras
Pakruojo rajono centras Šiaulių sritis
19531995 m.
1995 Pakruojo seniūnijos centras Pakruojo rajono savivaldybės centras Šiaulių apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (Petrašiūnuose ir Klovainiuose) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, 1959 metais – 2427, o 1976 m. – jau 4500 gyventojų.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3] 1898 m.*[2] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1976 m.[9][10]
642 1 420 1 184 2 427 3 727 4 500
1979 m.sur.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur. -
4 809 6 218 6 057 5 139 4 594 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 5 139 žmonės: [15]

  • Lietuviai – 98,6 % (5067)
  • Rusai – 0,51 % (26)
  • Kiti – 0,9 % (46)

2001 m. gyveno 6 057 žmonės: [16]

  • Lietuviai – 99,03 % (5998)
  • Rusai – 0,54 % (33)
  • Kiti – 0,43 % (26)

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Покрой. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 252 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 159 psl. (Wikisource.org)
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 152
  5. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 76–77
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. PakruojisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 741 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. PakruojisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 415 psl.
  10. Algimantas Miškinis ir kt. Pakruojis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 273
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  15. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
  16. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png JONIŠKIS – 48 km BIRŽAI – 65 km Blank-50px.png
KLAIPĖDA – 200 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
ROKIŠKIS - 130 km
RADVILIŠKIS – 31 km KAUNAS – 152 km PANEVĖŽYS – 50 km