Pakruojis
Pakruojis | ||
---|---|---|
Miesto reginys | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Šiaulių apskritis | |
Savivaldybė | Pakruojo rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 4 490 | |
Plotas | 4 km² | |
Tankumas | 1 123 žm./km² | |
Pašto kodas | LT-83001 | |
Vikiteka | Pakruojis | |
Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių. Pakruojo rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Centro, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Taikos). Mieste stovi Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas (LT-83001), Pakruojo rajono apylinkės teismas, savivaldybės pastatas.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pakruojis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kruojos upės.[4] Pastaroji siejama su latvių žodžiu krujaties – „vangiai, sunkiai, lėtai judėti pirmyn“. Liaudies etimologija Kruojos vardą sieja ir su krauju – neva lietuviams kariaujant su švedais prie upės vykę dideli mūšiai ir upėn nutekėję labai daug kraujo.[5]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai–Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl vakarinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Prie miesto šliejasi Pakruojo kaimas. Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo rajono pramonės šaka.
Pakruojo geležinkelio stotis yra miesto pietvakariniame pakraštyje, Jovarų kaime.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. 1801 pastatyta seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė Pakruojo sinagoga.
Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios. XIX–XX a. sandūroje Pakruojis – Panevėžio apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.[6]
Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio ir Algimanto apygardos, Žaliosios partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Vėliau ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (Petrašiūnuose ir Klovainiuose) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. 1950 m. Pakruojui suteiktos miesto teisės. 1974 m. atidaryta gelžbetonio konstrukcijų gamykla. 1982 m. nuo Radviliškio nutiestas geležinkelis, siauri bėgiai pakeisti plačiais. 1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1531 m. | ? | Upytės apskritis | |
1861–1915 m. | Pakruojo valsčiaus centras | Panevėžio apskritis | |
1919–1950 m. | Šiaulių apskritis | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Pakruojo apylinkės centras |
Pakruojo rajono centras | Šiaulių sritis |
1953–1995 m. | |||
1995– | Pakruojo seniūnijos centras | Pakruojo rajono savivaldybės centras | Šiaulių apskritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prieš Antrąjį pasaulinį karą Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, 1959 metais – 2427, o 1976 m. – jau 4500 gyventojų.
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m. | |||||||
1868 m.*[3] | 1898 m.*[2] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1976 m.[10][11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
642 | 1 420 | 1 184 | 2 427 | 3 727 | 4 500 | ||
1979 m.sur.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur. | - | ||
4 809 | 6 218 | 6 057 | 5 139 | 4 594 | - | ||
| |||||||
|
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Eugen von Keyserling (1832–1889), mokslininkas, arachnologistas
- Stasys Ušinskas (1905–1974), dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas
- Juozas Chlivickas (1919–2004), žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius
- Roma Pauraitė-Puplauskienė (g. 1936), žurnalistė, redaktorė, kino dramaturgė, kino kritikė
- Algimantas Kunčius (g. 1939), fotografas
- Danutė Milašienė (g. 1950), teisininkė
- Laima Peleckienė (g. 1958), žurnalistė, pedagogė
- Darijus Beinoravičius (g. 1974), teisininkas
- Valdas Dambrauskas (g. 1977), futbolo treneris.
- Ieva Stankevičiūtė (g. 1989), krepšininkė
- Gabrielė Leščinskaitė (g. 1996), biatlonininkė
Švietimo ir ugdymo įstaigos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pakruojo Atžalyno gimnazija
- Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras
- Pakruojo Žemynos pagrindinė mokykla
- Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FC Pakruojis (futbolas, LFF I lyga).
- FK Kruoja (futbolas, LFF III lyga).
- KK Meresta Pakruojis (krepšinis, NKL)
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Pėsčiųjų tiltas per Kruoją (ties Pakruojo sinagoga)
-
Pakruojo tvenkinio užtvanka
-
Buvusi pradinė mokykla „Versmė“
-
Paštas
-
Kultūros centras
-
AB „Šiaulių grūdų“ malūnas Pakruojyje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Покрой. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 252 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 159 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 152
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 76–77
- ↑ Pokroj. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 480 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pakruojis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 741 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Pakruojis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 415 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Pakruojis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 273
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Tarptautinis bendradarbiavimas, pakruojis.lt
- Pakruojis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 80 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
JONIŠKIS – 48 km | BIRŽAI – 65 km | ||||||||||
KLAIPĖDA – 200 km |
|
ROKIŠKIS - 130 km | |||||||||
RADVILIŠKIS – 31 km | KAUNAS – 152 km | PANEVĖŽYS – 50 km |
|