Pereiti prie turinio

Vitebsko gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vitebsko gubernija
rus. Витебская губерния

1802 – 1924 m.
 

 

Gubernija Rusijos imperijoje
Valstybė Rusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
Generalgubernatorija Vilniaus generalgubernatorija
Administracinis centras Vitebskas
Ujezdai 12 (1802)
Gubernatorius Vitebsko gubernatorius
Gyventojų 1 489 246 (1897)
Plotas 33 960,8 km²

Vitebsko gubernija (rus. Витебская губерния) – Rusijos imperijos gubernija, apėmusi dabartinės Baltarusijos šiaurinę dalį, pietryčių Latviją ir dalį Rusijos žemių. Administracinis centras – Vitebskas. 18021924 m. Vitebsko gubernija kartu su Mogiliavo, Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernijomis sudarė Šiaurės vakarų kraštą.

Gubernija sudaryta 1802 m. kovo 11 d. padalijus Baltarusijos guberniją buvusios Polocko gubernijos teritorijoje. XIX a. pabaigoje apskrityje buvo 12 miestų, 41 miestelis ir 19 750 kitų gyvenviečių.

Po Spalio revoliucijos apskritis 1917–1918 m. pateko į Vakarų sritį, 1918 m. į RTFSR Vakarų komuną, 1919–1924 m. į BTSR. 1917 m. Dvinsko, Režicos ir Liucino apskritys buvo perduotos Lifliandijos gubernijai ir vėliau tapo Latvijos dalimi. 1919–1923 m. apskričių skaičius vis keitėsi. 1924 m. dauguma Vitebsko gubernijos apskričių atiteko Baltarusijos TSR, o Veližo, Nevelio ir Sebežo apskritys atiteko RTFSR (iki 1927 m. – Pskovo gubernijai).[1]

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkūrus guberniją, joje buvo į 12 apskričių. 1866 m. Suražo apskritis buvo panaikinta, atkurta 1920 m. 1893 m. Dinaburgo apskritis pervadinta į Dvinsko vardu. 1913 m. buvo 11 apskričių,[2] 196 valsčiai, 999 seniūnijos, 12 miestų, 22 331 kitos gyvenvietės.[3]

Gubernijos valsčiai 1890 m.
Apskritis Centras Plotas, km² Gyventojai, 1897 m.
Drisos apskritis Drisa (4 238 gyv.) 2923 97 083
Dvinsko apskritis Dvinskas (Dinaburgas) (69 675 gyv.) 4393 237 023
Haradoko apskritis Haradokas (5 023 gyv.) 3536 112 033
Lepelio apskritis Lepelis (6 284 gyv.) 3871 156 706
Liucino apskritis Liucinas (5 140 gyv.) 5235 128 155
Nevelio apskritis Nevelis (9 349 gyv.) 3867 110 394
Polocko apskritis Polockas (20 294 gyv.) 4765 141 841
Režicos apskritis Režica (10 795 gyv.) 4076 136 445
Sebežo apskritis Sebežas (4 326 gyv.) 3624 92 055
Suražo apskritis (panaikinta 18661920 m.) Suražas - -
Veližo apskritis Veližas (12 193 gyv.) 4438 100 079
Vitebsko apskritis Vitebskas (65 871 gyv.) 3256 177 432

Pagal tautinę sudėtį daugelyje gubernijų vyravo gudai, Dvinsko, Liucino ir Režicos apskrityse – latviai, Sebežo apskrityje rusų ir gudų buvo po lygiai. Didmiesčių gubernijose būta nemažai žydų, taip pat po kelis nuošimčius lenkų.

  1. Витебская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-06 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  2. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 112 (PDF 12–13 psl.)
  3. Россiя. Географическое описание Россiйской Имперiи по губернiямъ и областямъ съ географическими картами. – Санктпетербургъ, Тип. "Бережливость", 1913. // PDF 148–149 psl.