Telšių valsčius
55°59′š. pl. 22°15′r. ilg. / 55.99°š. pl. 22.25°r. ilg.
| Telšių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1527 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Telšiai |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | XVI a. Telšių reparticija (1791) |
 Lietuva
| |
| Telšių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Telšių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Telšių apskritis (1944–1950) |
Telšių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Telšiai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minimas nuo 1527 m., kai Telšių valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[1] Prie jo tikriausiai prijungtas Grūstės valsčius. Atkurtas po I pasaulinio karo. 1947 m. lapkričio 6 d. dalis teritorijos perduota naujam Ubiškės valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Telšių rajonui (12 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m. (išsamiau) |
368 | 9389 | 2035 | 103 gyvenvietės [2] | |
| 1932 m. | 315 | 10029 | 16 seniūnijų [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
242 | 12 apylinkių [4] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Džiuginėnai | Džiuginėnų seniūnija | Džiuginėnų apylinkė |
| Eigirdžiai | Eigirdžių seniūnija | - |
| Gadūnavas | Gadonavo seniūnija | Gadūnavo apylinkė |
| Juodsodė | Juodsodės seniūnija | - |
| Kalnėnai | Kalnėnų seniūnija | Kalnėnų apylinkė |
| Kiršiai | Kiršių seniūnija | - |
| Lieplaukė | Lieplaukės seniūnija | Lieplaukės apylinkė |
| Micaičiai | Micaičių seniūnija | Micaičių apylinkė |
| Muitaičiai | Muitaičių seniūnija | Muitaičių apylinkė |
| Pasvaigė | Pasvaigės seniūnija | Pasvaigės apylinkė |
| Purpliai | Purplių seniūnija | Purplių apylinkė |
| Rainiai | Rainių seniūnija | Rainių apylinkė |
| Rubežaičiai | Rubežaičių seniūnija | Rubežaičių apylinkė |
| Ubiškė | Ubiškės seniūnija | - |
| Vembūtai | Vembutų seniūnija | Vembūtų apylinkė |
| Viešvėnai I | Viešvėnų seniūnija | Viešvėnų apylinkė |
| Iš viso: | 16 seniūnijų | 12 apylinkių |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 9389 žmonės:
- Lietuviai - 94,76% (8897);
- Baltarusiai - 2,59% (243);
- Žydai - 1,1% (103);
- Rusai - 0,82% (77);
- Lenkai - 0,38% (36);
- Kiti - 0,35% (33).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1921 | Lieplaukė | Leonas Jovaiša, edukologas | 2017 |
| 1925 | Judrėnai | Adolfas Tautavičius, archeologas | 2006 |
| 1926 | Želvaičiai | Leonas Barauskas, aktorius | 1975 |
| 1934 | Birikai | Raimondas Kašauskas, rašytojas | 2024 |
| 1941 | Lieplaukė | Benas Šimkus, politikas | 2023 |
| 1941 | Lieplaukė | Ona Skaistutė Idzelevičienė, šokėja | |
| 1942 | Burniai | Pranciškus Juškevičius, statybos inžinierius | 2014 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 376
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 155
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 730 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 736 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 157