Ašmenos apskritis (LDK)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ašmenos apskritis
Powiat oszmiański
POL województwo mińskie IRP COA.svg
1566 – 1795 Flag of Russia.svg
 
Flag of Russia.svg
 
Flag of Russia.svg
Ašmiany, Pahonia. Ашмяны, Пагоня (1783).jpg
Ašmianski paviet. Ашмянскі павет.svg
Apskritis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje
Administracinis centras Ašmena
1566-1795 POL województwo mińskie IRP COA.svg Vilniaus vaivadija
Gyventojų 118 475 (1790)
Plotas 15 925 km² (1566)

Ašmenos apskritis, arba Ašmenos pavietas (lenk. Powiat oszmiański, blrs. Ашмянскі павет) – buvęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į pietryčius nuo Vilniaus, Ašmenos aukštumoje. Tai buvo viena didžiausių LDK apskričių. Centras nuo 1566 m. – Ašmena.[1]

Apskrities teritorija apėmė dabartinės Baltarusijos šiaurės vakarinę dalį (Gardino srities Ašmenos, Astravo, Smurgainių ir Vijos rajonus, Minsko srities Vileikos, Maladečinos, Medilo ir Valažino rajonus, Vitebsko srities Pastovių rajoną), o taip pat Lietuvos Švenčionių rajoną ir Dieveniškių seniūniją.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

13841402 m. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose minimas Ašmenos karaliaus dvaras. Apskritis minima nuo XVI a. pradžios, iki 15641566 m. teismų ir administracijos reformų apskritis nebuvo aiškiai apibrėžtas teritorinis vienetas, todėl kartais buvo vadinama Ašmenos pavietu. Per 1528 m. kariuomenės surašymą priklausė Vilniaus apskričiai (pavietui). Ašmenos dvarui priklausė 264 bajorai, turėję apie 1700 tarnybų, sudarė atskirą vėliavą, turėjo vėliavininką.

Nuo 1566 m. aiškiai suformuota apskritis įėjo į Vilniaus vaivadiją. XVII a. viduryje apskrityje buvo 30 542 dūmai, 1667 m. – 13 983 dūmai. Apskrities žemės teismai vykdavo Švenčionyse, Ašmenoje ir Medile.

1775 m. apskritis padalinta administracinės reformos metu: iš šiaurinės jos dalies buvo sudaryta Užnerio apskritis (nuo 1843 m. – Švenčionių apskritis). 1793 m., po antrojo ATR padalijimo, rytinę apskrities dalį prisijungė Rusija, kuri čia suformavo Vileikos apskritį.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, 1795 m. visa buvusios Ašmenos apskrities teritorija atiteko Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai. Čia suformuotas Ašmenos ujezdas.

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1566 15.925
1790 118.475 17 miestų ir miestelių
1795 48.732

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Morzy, J. Kryzys demograficzny na Litwie i Białorusi w II połowie XVII wieku / Józef Morzy. — Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza, 1965. — 405 s. — Tabl. 22, 24. — (Prace Wydziału Filozoficzno-Historycznego — Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Historia 21).