Alytaus apskritis (1915–1950)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Alytaus apskritis (1915-1950))
Alytaus apskritis (1915–1950)

1915 – 1950
 

 

Administracinis centras Alytus
Valsčiai 26 (1919), 20 (1923), 8 (1949)
1915-1918 Oberostas
1918-1939 Lietuva
1939-1944 Kauno krašto apygarda
1944-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 109 678 (1923), 124 147 (1930), 116 900 (1942)
Plotas 2 849 km² (1923), 1 737 km² (1949)

Alytaus apskritis – Lietuvos Respublikos administracinis vienetas, egzistavęs 1915–1950 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alytaus apskrities žemėlapis apie 1933 m.

Apskritį 1915 m. rugsėjį sudarė vokiečių okupacinė valdžia (pavadino Kreis Alita), čia įsikūrė Kreishauptmann – apskrities viršininko įstaiga ir žandarmerijos nuovada. 19151916 m. ji priklausė Oberosto Suvalkų sričiai, 19161917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai, 19171918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. prijungta Merkinės apskritis. Vokiečių valdžia išsilaikė iki 1918 m. spalio.

1919 m. įstatymu Lietuvoje įkurtos naujos apskritys, į Alytaus apskritį įėjo 22 valsčiai. 19201939 m. pietrytinę apskrities dalį buvo okupavusi Lenkija, ji grąžinta Lietuvai 1939 ir 1940 m. Toje dalyje 1941 m. sausio 15 d. atkurti Druskininkų, Marcinkonių ir Rudnios valsčiai, perduoti iš Gudijos TSR Pariečės rajono ir Rodūnios rajono žemių.

19411942 m. Alytaus apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės apygardos Vilniaus krašto apygardą, čia buvo 12 valsčių. 19421944 m. priklausė Kauno krašto apygardai.

1945 m. Lietuvoje vėl įkurta 41 apskritis, tarp jų ir Alytaus. 1946 m. Birštono, Jiezno ir Stakliškių valsčiai perduoti naujai Prienų apskričiai, o Druskininkų, Marcinkonių, Merkinės, Rudnios ir Varėnos valsčiai – Varėnos apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis per administracinę reformą apskritis pertvarkyta į Alytaus rajoną (23 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Daugų rajonui (14 apylinkių), Jiezno rajonui (6 apylinkės), Lazdijų rajonui (8 apylinkės), Simno rajonui (16 apylinkių) ir Veisiejų rajonui (2 apylinkės).

1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Alytaus apskritis.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1919 m. 26 valsčiai: Alytaus valsčius, Alovės valsčius, Antnemunio valsčius, Birštono valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Druskininkų valsčius, Jiezno valsčius, Kabelių valsčius, Krokialaukio valsčius, Liškiavos valsčius, Marcinkonių valsčius, Merkinės valsčius, Metelių valsčius, Miroslavo valsčius, Nemajūnų valsčius, Nemunaičio valsčius, Perlojos valsčius, Pivašiūnų valsčius, Punios valsčius, Rudnios valsčius, Seirijų valsčius, Simno valsčius, Stakliškių valsčius, Ūdrijos valsčius, Varėnos valsčius
1923 m. (išsamiau) 2849 109 678 20 valsčių: Alytaus valsčius, Antnemunio valsčius, Alovės valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Jiezno valsčius, Krokialaukio valsčius, Liškiavos valsčius, Merkinės valsčius, Miroslavo valsčius, Metelių valsčius, Nemunaičio valsčius, Nedzingės valsčius, Nemajūnų valsčius, Pivašiūnų valsčius, Seirijų valsčius, Stakliškių valsčius, Simno valsčius, Ūdrijos valsčius, Varėnos valsčius
  • 1 miestas: Alytus
  • 15 miestelių
  • 658 kaimai
  • 6 bažnytkaimiai
  • 159 dvarai ir palivarkai
  • 208 vienkiemiai
  • 31 kita gyvenvietė
1930 m. 2828 124 147
1932 m. 1903 108 618 18 valsčių ir 192 seniūnijos [1]
1939 m. 152 726 13 valsčių
  • 1 miestas
1940 m. 12 valsčių:[2] Alytaus valsčius, Alovės valsčius, Birštono valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Jėzno valsčius, Merkinės valsčius, Miroslavo valsčius, Seirijų valsčius, Simno valsčius, Stakliškių valsčius, Varėnos valsčius
1942 m. 116 900
1944 m. 1747 12 valsčių
1949 m.
(suskirstymas)
1737 8 valsčiai ir 69 apylinkės
  • 1 miestas
1950 m. 69 apylinkės
2001 m. 5425 187 769 5 savivaldybės: Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė
  • 7 miestai
  • 1171 kaimas

Valsčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrityje 1919–1950 m. buvo šie valsčiai:

Valsčius Laikotarpis Centras
Alytaus valsčius 1919–1950 Alytus
Alovės valsčius 1919–1950 Alovė
Antnemunio valsčius 1919–1933 ???
Birštono valsčius 1919–1924, 1933–1946 Birštonas
Butrimonių valsčius 1919–1950 Butrimonys
Daugų valsčius 1919–1950 Daugai
Druskininkų valsčius 1919, 1941–1946 Druskininkai
Jiezno valsčius 1919–1946 Jieznas
Kabelių valsčius 1919 Kabeliai
Krokialaukio valsčius 1919–1933, 1947–1950 Krokialaukis
Liškiavos valsčius 1919–1933 Liškiava
Marcinkonių valsčius 1919, 1941–1946 Marcinkonys
Merkinės valsčius 1919–1946 Merkinė
Metelių valsčius 1919–1933 Meteliai
Miroslavo valsčius 1919–1947 Miroslavas
Nedingės valsčius 1924–1933 Nedingė
Nemajūnų valsčius
(Nemaniūnų valsčius)
1919–1933 Nemajūnai
Nemunaičio valsčius 1919–1933 Nemunaitis
Perlojos valsčius 1919 Perloja
Pivašiūnų valsčius 1919–1933 Pivašiūnai
Punios valsčius 1919 Punia
Rudnios valsčius 1919, 1941–1946 Rudnia
Seirijų valsčius 1919–1950 Seirijai
Simno valsčius 1919–1950 Simnas
Stakliškių valsčius 1919–1946 Stakliškės
Ūdrijos valsčius 1919–1939 Ūdrija
Varėnos valsčius 1919–1946 Varėna

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1923 m. surašymo duomenis apskrityje gyveno 109 678 žmonės, kurių tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:[3]

Viršininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
  2. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
  3. 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.