Tryškių valsčius
Koordinatės: 56°04′š. pl. 22°35′r. ilg. / 56.06°š. pl. 22.58°r. ilg.
| Tryškių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Tryškiai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Telšių apskritis (1919) Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1947) Kuršėnų apskritis (1947–1950) |
Tryškių valsčius (rus. Тришская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Tryškiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Raudėnų valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Akmenės rajonui (4 apylinkės) ir Kuršėnų rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3114 | 415 kiemų [2] | 3 seniūnijos | 43 | |
| 1923 m.[3] | 200 | 6451 | 1452 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
221 | 12 apylinkių [4] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Balsiai | Balsių apylinkė |
| Buišai | Buišų apylinkė |
| Dauginiai | Dauginių apylinkė |
| Dirmeikiai | Dirmeikių apylinkė |
| Juodėjai | Juodėjų apylinkė |
| Kairiškiai | Kairiškių apylinkė |
| Leilėnai | Leilėnų apylinkė |
| Maldeniai | Maldenių apylinkė |
| Mickiškė | Mickiškės apylinkė |
| Stakminiai | Stakminių apylinkė |
| Tryškiai | Tryškių I apylinkė, Tryškių II apylinkė |
| Iš viso: | 12 apylinkių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 6451 žmonės:[6]
- Lietuviai - 86,22% (5562);
- Žydai - 5,19% (335);
- Baltarusiai - 4,34% (280);
- Rusai - 2,28% (147);
- Vokiečiai - 0,96% (62);
- Latviai - 0,51% (33);
- Lenkai - 0,31% (20);
- Kiti - 0,19% (12).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1807 | Juodeikėliai I | Tomas Jurgis Dobševičius, kunigas, istorikas | 1881 |
| 1836 | Pavirvytis | Dominykas Bociarskis, teisininkas | 1914 |
| 1867 | Pavirvytis | Antanas Ričardas Druvė, karininkas | 1919 |
| 1897 | Stakminiai | Liudas Baltutis, mokytojas, tremtinys | 1954 |
| 1928 | Leilėnai | Benediktas Gaižauskas, biologas, ekologas | |
| 1944 | Leilėnai | Algirdas Garalis, edukologas | |
| 1948 | Leilėnai | Hubertas Smilgys, kultūros veikėjas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 69
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys