Tryškių valsčius

56°04′š. pl. 22°35′r. ilg. / 56.06°š. pl. 22.58°r. ilg. / 56.06; 22.58

Tryškių valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Tryškiai

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Telšių apskritis (1919) Šiaulių apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Šiaulių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šiaulių apskritis (1944–1947) Kuršėnų apskritis (1947–1950)

Tryškių valsčius (rus. Тришская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Tryškiai.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Raudėnų valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Akmenės rajonui (4 apylinkės) ir Kuršėnų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		3114	415 kiemų ^[2]	3 seniūnijos	43
1923 m. (išsamiau)	200	6451	1452		73 gyvenvietės ^[3]
1932 m.	167	6451		12 seniūnijų ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	221			12 apylinkių ^[5]

Vadovai

Stasys Mažeika, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Balsiai	Balsių seniūnija	Balsių apylinkė
Buišai	Buišų seniūnija	Buišų apylinkė
Dauginiai	Dauginių seniūnija	Dauginių apylinkė
Dirmeikiai	Dirmeikių seniūnija	Dirmeikių apylinkė
Juodėjai	Juodėjų seniūnija	Juodėjų apylinkė
Kairiškiai	Kairiškių seniūnija	Kairiškių apylinkė
Leilėnai	Leilėnų seniūnija	Leilėnų apylinkė
Maldeniai	Maldenių seniūnija	Maldenių apylinkė
Mickiškė	Mickiškės seniūnija	Mickiškės apylinkė
Stakminiai	Stakminių seniūnija	Stakminių apylinkė
Tryškiai	I Tryškių miestelio seniūnija, II Tryškių miestelio seniūnija	Tryškių I apylinkė, Tryškių II apylinkė
Iš viso:	12 seniūnijų	12 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 6451 žmonės:^[9]

Lietuviai - 86,22% (5562);
Žydai - 5,19% (335);
Baltarusiai - 4,34% (280);
Rusai - 2,28% (147);
Vokiečiai - 0,96% (62);
Latviai - 0,51% (33);
Lenkai - 0,31% (20);
Kiti - 0,19% (12).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1807	Juodeikėliai I	Tomas Jurgis Dobševičius, kunigas, istorikas	1881
1836	Pavirvytis	Dominykas Bociarskis, teisininkas	1914
1867	Pavirvytis	Antanas Ričardas Druvė, karininkas	1919
1897	Stakminiai	Liudas Baltutis, mokytojas, tremtinys	1954
1928	Leilėnai	Benediktas Gaižauskas, biologas, ekologas
1944	Leilėnai	Algirdas Garalis, edukologas
1948	Leilėnai	Hubertas Smilgys, kultūros veikėjas

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 333
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 700 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 713–714 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 69
↑ 1923 m. surašymo duomenys

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 333

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 700 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 713–714 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 69

[9] 1923 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]