Biržų apskritis

←

1915 – 1950

→

Administracinis centras

Biržai

Pasvalys 1919-1924 m.

Valsčiai

11 (1933)

1915-1917

Lietuvos sritis

1918-1941

Lietuva

1941-1945

Panevėžio krašto apygarda

1945-1950

Lietuvos TSR

Gyventojų

96 495* (1923), 104 437 (1934)

Plotas

2 710 km² (1934)

Biržų apskritis (1919 m. Pasvalio apskritis, 1919–1924 m. Biržų-Pasvalio apskritis) – buvusi apskritis šiaurės Lietuvoje. Gyvavo 1915–1950 m. Centras – Biržai, 1919–1924 m. – Pasvalys.

Istorija

1915 m. pabaigoje apskritį sudarė vokiečių okupacinė valdžia. 1916–1918 m. apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. 1919 m. prijungta Joniškėlio apskritis, taip pat atiteko dalis buvusios Panevėžio apskrities. Pagal 1919 m. liepos 1 d. įstatymą apskrities centras buvo Pasvalys ir apskritis įvardyta kaip Pasvalio apskritis,^[1] tačiau jau lapkričio 1 d. apskrities centras perkeltas į Biržus ir ji pervadinta Biržų apskritimi.^[2] Nepaisant to, dar kelerius metus ji vadinta dvigubai – Biržų-Pasvalio apskritimi (tokia apskritis minima ir 1923 m. gyventojų surašyme). 1919–1940 m. buvo Lietuvos Respublikos, nuo 1940 m. – LTSR administracinis-teritorinis vienetas. 1941–1944 m. įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.

Budbergio valsčius 1923 m. perduotas Latvijai mainais už Palangą, 1926 m. Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai perduoti Panevėžio apskričiai, Žeimelio valsčius – Šiaulių apskričiai. 1947 m. Pasvalio, Daujėnų, Joniškėlio, Krinčino ir Vaškų valsčiai bei Pasvalys perduoti naujai sudarytai Pasvalio apskričiai.

1950 m. birželio 20 d. Biržų apskritis pertvarkyta į Biržų rajoną (31 apylinkė), dalis teritorijos perduota Pandėlio (7 apylinkės), Pasvalio (9 apylinkės) ir Vabalninko (15 apylinkių) rajonams.^[3]

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1919 m.			12 valsčių: Biržų valsčius, Čypėnų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Kvetkų valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Suosto valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius
1923-09 (išsamiau)	3268	115 186	14 valsčių: Biržų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Pumpėnų valsčius, Pušaloto valsčius, Saločių valsčius, Vabalninko valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius, 1 miestas: Biržai	1612 gyvenviečių:^[4] 1 miestas (Biržai) 13 miestelių (Daujėnai, Joniškėlis, Krinčinas, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Papilys, Pasvalys, Pumpėnai, Pušalotas, Saločiai, Vabalninkas, Vaškai, Žeimelis) 775 kaimai 11 bažnytkaimių 235 dvarai ir palivarkai 554 vienkiemiai 23 kitos gyvenvietės
1930 m.	2710
1932 m.	2578	97 037	11 valsčių ir 113 seniūnijų ^[5]
1939 m.	2724	111 000
1940 m.			11 valsčių:^[6] Biržų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Saločių valsčius, Vabalninko valsčius, Vaškų valsčius
1942 m.		95 500
1949-01-01 (suskirstymas)	1913		8 valsčiai ir 63 apylinkės ^[7]	1 miestas: Biržai 1 miesto tipo gyvenvietė: Likėnai
1950-01-19			62 apylinkės ^[8]

Valsčiai

Biržų apskrities valsčiai (1919–1950 m.):

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Biržų valsčius	1919–1950	Biržai
Budbergio valsčius	1919–1923	Budbergis
Čypėnų valsčius	1919–1922	Čypėnai
Daujėnų valsčius	1919–1947	Daujėnai
Joniškėlio valsčius	1919–1947	Joniškėlis
Krinčino valsčius	1919–1947	Krinčinas
Kupreliškio valsčius	1947–1950	Kupreliškis
Kvetkų valsčius	1919	Kvetkai
Nemunėlio Radviliškio valsčius	1919–1950	Nemunėlio Radviliškis
Pabiržės valsčius	1919–1950	Pabiržė
Papilio valsčius	1919–1950	Papilys
Parovėjos valsčius	1947–1950	Parovėja
Pasvalio valsčius	1919–1947	Pasvalys
Pumpėnų valsčius	1919–1926	Pumpėnai
Pušaloto valsčius	1919–1925	Pušalotas
Saločių valsčius	1919–1950	Saločiai
Suosto valsčius	1919	Suostas
Vabalninko valsčius	1922–1950	Vabalninkas
Vaškų valsčius	1919–1947	Vaškai
Žeimelio valsčius	1919–1926	Žeimelis

Šaltiniai

↑ LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
↑ Apskričių Sienų ir jų Centrų Įstatymo papildymas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-11-24, nr. 15, psl. 3.
↑ Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 237 psl.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 25
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1] LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.

[2] Apskričių Sienų ir jų Centrų Įstatymo papildymas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-11-24, nr. 15, psl. 3.

[3] Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 237 psl.

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 25

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.

[6] Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[7] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18

[8] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]