Biržų apskritis
| Biržų apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Administracinis centras | Biržai (1924–1950), Pasvalys (1919–1924) | |||
| 1915–1917 m. | ||||
| 1918–1941 m. | ||||
| 1941–1945 m. | ||||
| 1945–1950 m. | ||||
Biržų apskritis (1919 m. Pasvalio apskritis, 1919–1924 m. Biržų-Pasvalio apskritis) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje, gyvavęs 1915–1950 m. Centras – Biržai, 1919–1924 m. – Pasvalys (galbūt iki 1925 m.).[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1915 m. pabaigoje Biržų apskritį (vok. Kreis Birshi arba Kreis Birsche) sudarė vokiečių okupacinė valdžia. 1916–1918 m. apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. 1919 m. prijungta Joniškėlio apskritis, taip pat atiteko dalis buvusios Panevėžio apskrities. Pagal 1919 m. liepos 1 d. įstatymą apskrities centras buvo Pasvalys ir apskritis įvardyta kaip Pasvalio apskritis,[2] tačiau jau lapkričio 1 d. apskrities centras perkeltas į Biržus ir ji pervadinta Biržų apskritimi.[3] Dar 1921 m. viduryje minima, kad daugiau apskrities gyventojų pasisakė už apskrities centrą Pasvalyje, o ne Biržuose.[4] Dar kelerius metus apskritis vadinta dvigubai – Biržų-Pasvalio apskritimi (tokia apskritis minima ir 1923 m. gyventojų surašyme).
1924 m. pabaigoje apskrities įstaigos buvo perkeltos iš Pasvalio į Biržus.[5] 1919–1940 m. apskritis buvo Lietuvos Respublikos, nuo 1940 m. – LTSR administracinis-teritorinis vienetas. 1941–1944 m. įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.
Budbergio valsčius 1923 m. perduotas Latvijai mainais už Palangą, 1926 m. Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai perduoti Panevėžio apskričiai, Žeimelio valsčius – Šiaulių apskričiai. 1934 m. apskričiai atiteko dalis Panemunio valsčiaus iš Rokiškio apskrities (21 gyvenvietė).[6] 1947 m. Pasvalio, Daujėnų, Joniškėlio, Krinčino ir Vaškų valsčiai bei Pasvalys perduoti naujai sudarytai Pasvalio apskričiai.
1950 m. birželio 20 d. Biržų apskritis pertvarkyta į Biržų rajoną (31 apylinkė), dalis teritorijos perduota Pandėlio (7 apylinkės), Pasvalio (9 apylinkės) ir Vabalninko (15 apylinkių) rajonams.[7]
Valsčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Biržų apskrities valsčiai 1919–1950 m.:
| Valsčius | Laikotarpis | Centras |
|---|---|---|
| Biržų valsčius | 1919–1950 | Biržai |
| Budbergio valsčius | 1919–1923 | Budbergis |
| Čypėnų valsčius | 1919–1922 | Čypėnai |
| Daujėnų valsčius | 1919–1947 | Daujėnai |
| Joniškėlio valsčius | 1919–1947 | Joniškėlis |
| Krinčino valsčius | 1919–1947 | Krinčinas |
| Kupreliškio valsčius | 1947–1950 | Kupreliškis |
| Kvetkų valsčius | 1919 | Kvetkai |
| Nemunėlio Radviliškio valsčius | 1919–1950 | Nemunėlio Radviliškis |
| Pabiržės valsčius | 1919–1950 | Pabiržė |
| Papilio valsčius | 1919–1950 | Papilys |
| Parovėjos valsčius | 1947–1950 | Parovėja |
| Pasvalio valsčius | 1919–1947 | Pasvalys |
| Pumpėnų valsčius | 1919–1926 | Pumpėnai |
| Pušaloto valsčius | 1919–1925 | Pušalotas |
| Saločių valsčius | 1919–1950 | Saločiai |
| Suosto valsčius | 1919 | Suostas |
| Vabalninko valsčius | 1922–1950 | Vabalninkas |
| Vaškų valsčius | 1919–1947 | Vaškai |
| Žeimelio valsčius | 1919–1926 | Žeimelis |
Žemėlapiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apskritis 1918 m. Oberosto žemėlapyje
- Apskritis XX a. tarpukario žemėlapyje
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biržų apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 259
- Biržų apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 209
- Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasvalio kurortas. – 1935-05-01, psl. 8.
- ↑ LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
- ↑ Apskričių Sienų ir jų Centrų Įstatymo papildymas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-11-24, nr. 15, psl. 3.
- ↑ Žinutės iš Pasvalio. – „Lietuvos ūkininkas“, 1921-07-21, psl. 7.
- ↑ Biržai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 677 psl.
- 1 2 Biržų apskritis. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1221 psl.
- ↑ Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 237 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 25
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
| |||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||
