Pereiti prie turinio

Biržų apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Biržų apskritis

1915  1950 m.
 

 

Apskritis XX a. tarpukariu
Administracinis centrasBiržai (1924–1950),
Pasvalys (1919–1924)
1915–1917 m. Oberostas
1918–1941 m. Lietuva
1941–1945 m. Panevėžio krašto apygarda
1945–1950 m. Lietuvos TSR

Biržų apskritis (1919 m. Pasvalio apskritis, 1919–1924 m. Biržų-Pasvalio apskritis) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje, gyvavęs 1915–1950 m. Centras – Biržai, 1919–1924 m. – Pasvalys (galbūt iki 1925 m.).[1]

1915 m. pabaigoje Biržų apskritį (vok. Kreis Birshi arba Kreis Birsche) sudarė vokiečių okupacinė valdžia. 19161918 m. apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. 1919 m. prijungta Joniškėlio apskritis, taip pat atiteko dalis buvusios Panevėžio apskrities. Pagal 1919 m. liepos 1 d. įstatymą apskrities centras buvo Pasvalys ir apskritis įvardyta kaip Pasvalio apskritis,[2] tačiau jau lapkričio 1 d. apskrities centras perkeltas į Biržus ir ji pervadinta Biržų apskritimi.[3] Dar 1921 m. viduryje minima, kad daugiau apskrities gyventojų pasisakė už apskrities centrą Pasvalyje, o ne Biržuose.[4] Dar kelerius metus apskritis vadinta dvigubai – Biržų-Pasvalio apskritimi (tokia apskritis minima ir 1923 m. gyventojų surašyme).

1924 m. pabaigoje apskrities įstaigos buvo perkeltos iš Pasvalio į Biržus.[5] 19191940 m. apskritis buvo Lietuvos Respublikos, nuo 1940 m. – LTSR administracinis-teritorinis vienetas. 19411944 m. įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.

Budbergio valsčius 1923 m. perduotas Latvijai mainais už Palangą, 1926 m. Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai perduoti Panevėžio apskričiai, Žeimelio valsčius – Šiaulių apskričiai. 1934 m. apskričiai atiteko dalis Panemunio valsčiaus iš Rokiškio apskrities (21 gyvenvietė).[6] 1947 m. Pasvalio, Daujėnų, Joniškėlio, Krinčino ir Vaškų valsčiai bei Pasvalys perduoti naujai sudarytai Pasvalio apskričiai.

1950 m. birželio 20 d. Biržų apskritis pertvarkyta į Biržų rajoną (31 apylinkė), dalis teritorijos perduota Pandėlio (7 apylinkės), Pasvalio (9 apylinkės) ir Vabalninko (15 apylinkių) rajonams.[7]

Savivaldybės istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.SuskirstymasGyvenvietės
1919 m.12 valsčių: Biržų valsčius, Čypėnų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Kvetkų valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Suosto valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius
1923-09
(išsamiau)
3268115 18614 valsčių: Biržų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Pumpėnų valsčius, Pušaloto valsčius, Saločių valsčius, Vabalninko valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius, 1 miestas: Biržai1612 gyvenviečių:[8] 1 miestas (Biržai), 13 miestelių (Daujėnai, Joniškėlis, Krinčinas, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Papilys, Pasvalys, Pumpėnai, Pušalotas, Saločiai, Vabalninkas, Vaškai, Žeimelis), 775 kaimai, 11 bažnytkaimių, 235 dvarai ir palivarkai, 554 vienkiemiai, 23 kitos gyvenvietės
1932 m.257897 03711 valsčių ir 113 seniūnijų [9]
1934 m.[6]2710104 43711 valsčių1 miestas
1939 m.2724111 000
1940 m.11 valsčių:[10] Biržų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Saločių valsčius, Vabalninko valsčius, Vaškų valsčius
1942 m.95 500
1949-01-01
(suskirstymas)
19138 valsčiai ir 63 apylinkės [11]
1950-01-1962 apylinkės [12]
Biržų apskritis ir 11 valsčių 1933 m.

Biržų apskrities valsčiai 1919–1950 m.:

ValsčiusLaikotarpisCentras
Biržų valsčius1919–1950Biržai
Budbergio valsčius1919–1923Budbergis
Čypėnų valsčius1919–1922Čypėnai
Daujėnų valsčius1919–1947Daujėnai
Joniškėlio valsčius1919–1947Joniškėlis
Krinčino valsčius1919–1947Krinčinas
Kupreliškio valsčius1947–1950Kupreliškis
Kvetkų valsčius1919Kvetkai
Nemunėlio Radviliškio valsčius1919–1950Nemunėlio Radviliškis
Pabiržės valsčius1919–1950Pabiržė
Papilio valsčius1919–1950Papilys
Parovėjos valsčius1947–1950Parovėja
Pasvalio valsčius1919–1947Pasvalys
Pumpėnų valsčius1919–1926Pumpėnai
Pušaloto valsčius1919–1925Pušalotas
Saločių valsčius1919–1950Saločiai
Suosto valsčius1919Suostas
Vabalninko valsčius1922–1950Vabalninkas
Vaškų valsčius1919–1947Vaškai
Žeimelio valsčius1919–1926Žeimelis
  1. Pasvalio kurortas. – 1935-05-01, psl. 8.
  2. LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
  3. Apskričių Sienų ir jų Centrų Įstatymo papildymas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-11-24, nr. 15, psl. 3.
  4. Žinutės iš Pasvalio. – „Lietuvos ūkininkas“, 1921-07-21, psl. 7.
  5. Biržai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 677 psl.
  6. 1 2 Biržų apskritis. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1221 psl.
  7. Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 237 psl.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 25
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
  10. Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
  11. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
  12. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10