Suvalkų gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Suvalkų gubernija
rus. Сувалкская губерния
lenk. Gubernia suwalska

1867 – 1915
Suvalkų gubernija (raudona)
Valstybė Rusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
Provincija Lenkijos Kongreso karalystė
Administracinis centras Suvalkai
Pavietai 7
Gubernatorius Suvalkų gubernatorius
Gyventojų 582,913 (1897), 652,000 (1913)
Plotas 12 300 km²

Suvalkų gubernija (rus. Сувалкская губерния, lenk. Gubernia suwalska) buvo Lenkijos Kongreso karalystėje 18671915 metais. Centras – Suvalkai. Buvo dabartiniuose Lietuvos pietvakariuose, Lenkijos šiaurės rytuose ir Gudijos šiaurės vakaruose, gubernijai priklausė Užnemunė. Plotas 12 300 km². Gubernija ribojosi su Gardino gubernija, Kauno gubernija, Lomžos gubernija ir Vilniaus gubernija bei Prūsijos karalyste.

Tai buvo nepramoninė gubernija, žemės ūkio lygiu viena pirmaujančių imperijoje (1897 m. buvo 53,7 tūkst. žemės ūkio darbininkų), gyventojai – vieni raštingiausių: 1897 m. buvo raštingų (vyresnių nei 10 m. amžiaus) 54,9 proc. vyrų ir 42,8 proc. moterų (lietuviškose apskrityse atitinkamai 76,6 ir 50,2 poc., tarp lietuvių 48 proc. ir 39,7 proc.). Lietuviškose apskrityse gyveno 410.789 žmonės.

Lenkijos Kongreso karalystė 1907 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsakymas apie Suvalkų gubernijos sudarymą išleistas 1866 m. gruodžio 31 d., jis įsigaliojo 1867 m. sausio 13 d.[1] Tuo metu buvo perskirstytos Augustavo ir Plocko gubernijos į tris naujas – Lomžos, Plocko ir Suvalkų.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gubernijos apskritys 1913 m.
Gubernijos valsčiai 1890 m.

Gubernijoje visą laiką buvo 7 apskritys.[2] 1913 m. buvo 92 valsčiai, 2038 seniūnijos, 10 miestų, 5135 kitos gyvenvietės.[3]

Apskritis Apskrities centras Didžiausios gyvenvietės
Augustavo apskritis Augustavas Lipskas, Račkos, Sapackinė
Kalvarijos apskritis Kalvarija Alytus, Liudvinavas, Simnas
Marijampolės apskritis Marijampolė Aukštoji Panemunė, Balbieriškis, Pilviškiai, Prienai, Zapyškis
Seinų apskritis Seinai Kapčiamiestis, Lazdijai, Seirijai
Suvalkų apskritis Suvalkai Bakalariava, Pilypavas, Prieraslis, Vižainis
Naumiesčio apskritis Naumiestis Sudargas, Šakiai
Vilkaviškio apskritis Vilkaviškis Virbalis, Vištytis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1889 m. Rusijos imperijos gyventojų statistinius duomenis gubernijoje gyventojų daugumą sudarė lietuvių tautybės žmonės, kurie sudarė 57.8% visų gubernijos gyventojų.[4] Lietuviai daugumą sudarė Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio, Vilkaviškio ir Seinų apskrityse.[5] Remiantis garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. Suvalkų apskrityje lietuviškai dar šnekėję apie 60% apskrities gyventojų, Seinų apskrityje apie 97% gyventojų.[6] Pagal 1910 m. surašymą gubernijos gyventojų sudėtis atrodė taip: lietuviai 54,8 %, lenkai 30% ir kitos tautybės 15,2%.[7]

Suvalkų gubernija 1911 m.
Gyventojų tautinė sudėtis 1897 m.[8]
Tautybė Gyventojai Dalis %
Lietuviai 304,548 52,2%
Lenkai 134,006 22,9%
Žydai 59,129 10,1%
Vokiečiai 30,485 5,2%
Gudai 26,567 4,5%
Rusai 24,460 4,1%
Kiti 3,700 0,63%
Iš viso 582,913 100%

Gyventojų tautinė sudėtis pagal apskritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gubernijos gyventojų tautinė sudėtis atskirose apskrityse pagal 1897 m. surašymą.[9]:

Tautybė Lietuviai Lenkai Žydai Vokiečiai Gudai Rusai
Visoje gubernijoje 52,2 % 23,0 % 10,1 % 5,2 % 4,6 % 4,2 %
Augustavo 0,2 % 49,1 % 11,6 % 32,5 % 5,4 %
Naumiesčio 82,8 % 1,3 % 7,4 % 7,1 %
Vilkaviškio 68,7 % 3,9 % 8,5 % 15,9 % 2,1 %
Kalvarijos 72,6 % 10,1 % 9,3 % 3,6 % 3,7 %
Marijampolės 77,0 % 2,9 % 10,3 % 5,0 % 4,0 %
Seinų 59,7 % 22,9 % 11,8 % 1,2 % 4,4 %
Suvalkų 8,5 % 66,8 % 11,3 % 4,3 % 7,9 %

Gyventojų skaičius apskrityse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gubernijos gyventojų skaičius apskrityse ir miestuose pagal 1897 m. surašymą.

Nr. Apskritis Miestas Plotas, km² Gyventojų skaičius
1 Augustavo Augustavas (12,743 žm.) 1898,2 79 214
2 Naumiesčio Kudirkos Naumiestis (4595 žm.) 1663,3 67 295
3 Vilkaviškio Vilkaviškis (5788 žm.) 1190,4 76 883
4 Kalvarijos Kalvarija (9378 žm.) 1246,1 70 425
5 Marijampolės Marijampolė (6737 žm.) 2042,1 114 262
6 Seinų Seinai (3778 žm.) 2128,5 81 924
7 Suvalkų Suvalkai (22,648 žm.) 1380,6 92 910

Gubernijos valdžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gubernatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vardas Pavardė Valdymo laikas
Piotras Žervė
01.01.1867—11.11.1869
Sergėjus Golovinas
05.12.1869—16.09.1882
Nikolajus Zinovjevas
16.09.1882—16.02.1884
Evgenijus Subotkinas
16.02.1884—09.05.1885
Vladimiras Tchorževskis
06.06.1885—18.03.1886
Leonidas Stamerovas
18.03.1886—26.12.1891
Ivanas Podgorodnikovas
26.12.1891—13.11.1893
Konstantinas Božovskis
13.11.1893—24.09.1898
Emanuelis Batacis
24.09.1898—01.02.1902
Michailas Arcimovičius
21.02.1902—16.10.1904
Piotras Stremouchovas
16.10.1904—28.02.1911
Nikolajus Kuprejanovas
28.02.1911—1917

Vicegubernatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vardas Pavardė Valdymo laikas
Aleksandras Fribesas
14.03.1869—30.07.1871
Arkadijus Toločanovas
30.07.1871—19.12.1880
Nikolajus Ramzajus
03.01.1881—01.01.1885
Aleksandras Anenkovas
28.02.1885—15.02.1890
Ivanas Strokinas
15.02.1890—08.12.1890
Ivanas Zauškevičius
17.01.1891—30.09.1898
Aleksėjus Lobanovas-Rostovskis
11.11.1898—20.03.1900
Georgijus Širiajevas
20.03.1900—19.07.1903
Borisas Borchas
19.07.1903—1915
Vladimiras Miasojedovas
1915—1916
Dmitrijus Makapigskis
1916—1917

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Сувалкская губерния. Archyvuota kopija 2018-05-20 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  2. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 175 (PDF 75 psl.)
  3. Россiя. Географическое описание Россiйской Имперiи по губернiямъ и областямъ съ географическими картами. – Санктпетербургъ, Тип. "Бережливость", 1913. // PDF 202–203 psl.
  4. Šenavičienė, Ieva (1999). „Tautos budimas ir blaivybės sąjūdis“. Istorija. 40: 3. {{cite journal}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= (pagalba)
  5. Piotr Łossowski, Konflikt polsko-litewski 1918-1920 (1996) p.10 and p.15
  6. Petras Klimas. Lietuva: jos gyventojai ir sienos. 1917 m., Vilnius
  7. Onutė Burauskaitė. Suvalkų krašto lietuvių trėmimas. 6 psl. Punskas 1997 m.
  8. Nikolajew, Christina Juditha (2005). Zum Zusammenhang zwischen nationaler Identitätsbildung und Katholischer Kirche in Litauen (PDF). Eberhard Karls University of Tübingen. p. 16.[neveikianti nuoroda]
  9. Demoskop Weekly — Rusijos imperijos statistiniai duomenys (rus.)