Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kėdainių apskritis buvo vidurio Lietuvoje, abipus Nevėžio. Centras – Kėdainiai.
Apskritį sudarė vokiečių valdžia 1915 m. gruodžio 12 d. Ji 1915–1918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai.
1919–1950 m. priklausė Lietuvai. 1920 m. Krekenavos valsčius perduotas Panevėžio apskričiai, 1947 m. Baisogalos ir Grinkiškio valsčiai – Radviliškio apskričiai, 1948 m. Ariogalos ir Pernaravos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygarda. 1950 m. birželio 20 d. apskrities pertvarkyta į Kėdainių rajoną (34 apylinkės), dalis jos teritorijos perduota Dotnuvos (38 apylinkės), Jonavos (8 apylinkės) ir Ramygalos (3 apylinkės) rajonams.
Apskrities istorija
|
Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės
|
1917 |
2280 |
52.153 |
|
|
1919 |
|
|
15 valsčių: Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Ilgižių valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krekenavos valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius |
|
1923 (išsamiau) |
2403 |
86.099 |
13 valsčių: Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius |
- 1 miestas: Kėdainiai
- 13 miestelių
- 398 kaimai
- 11 bažnytkaimių
- 233 dvarai ir palivarkai
- 363 vienkiemiai
- 58 kitos gyvenvietės
|
1930 |
2403 |
|
|
|
1933 |
|
|
13 valsčių |
|
1939 |
2429 |
101.656 |
|
|
1942 |
|
89.500 |
|
|
1943 |
|
|
12 valsčių |
|
1949 (suskirstymas) |
1594 |
|
8 valsčiai (86 apylinkės) |
|
1950 |
1594 |
|
83 apylinkės |
|
1919–1950 m. apskrityje buvę valsčiai: