Kėdainių apskritis

1915 – 1950

→

Apskritis tarpukario žemėlapyje

Administracinis centras

Kėdainiai

1915–1918 m.

Oberostas

1918–1939 m.

Lietuva

1939–1944 m.

Kauno krašto apygarda

1944–1950 m.

Lietuvos TSR

Kėdainių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje, abipus Nevėžio. Centras – Kėdainiai.

Istorija

Kėdainių apskritį (vok. Kreis Kiejdany) sudarė vokiečių valdžia 1915 m. gruodžio 12 d. Ji 1915–1918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai.

1919–1950 m. priklausė Lietuvai. 1920 m. Krekenavos valsčius perduotas Panevėžio apskričiai, 1947 m. Baisogalos ir Grinkiškio valsčiai – Radviliškio apskričiai, 1948 m. Ariogalos ir Pernaravos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygarda. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Kėdainių rajoną (34 apylinkės), dalis jos teritorijos perduota Dotnuvos (38 apylinkės), Jonavos (8 apylinkės) ir Ramygalos (3 apylinkės) rajonams.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917 m.	2280	52 153
1919 m.			15 valsčių: Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Ilgižių valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krekenavos valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius	1 miestas: Kėdainiai
1923-09 (išsamiau)	2403	86 099	13 valsčių: Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius, 1 miestas: Kėdainiai	1077 gyvenvietės:^[1] 1 miestas (Kėdainiai), 13 miestelių, 398 kaimai, 11 bažnytkaimių, 233 dvarai ir palivarkai, 363 vienkiemiai, 58 kitos gyvenvietės
1930 m.	2403
1932 m.	2172	86 412	13 valsčių ir 128 seniūnijos ^[2]
1939 m.	2429	101 656
1940 m.			12 valsčių:^[3] Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krakių valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius
1942 m.		89 500
1943 m.			12 valsčių
1949-01-01 (suskirstymas)	1594		8 valsčiai ir 86 apylinkės ^[4]	1 miestas
1950-01-19	1594		83 apylinkės ^[5]

1919–1950 m. apskrityje buvę valsčiai:

Kėdainių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 281–282
Kėdainių apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 803
Kėdainių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).

↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 86
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10