Užnerio apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Užnerio apskritis
Завилейский уезд

1775 – 1842
Apskritis su centru Švenčionyse 1795 m.
Administracinis centras Pastovys (1775-1795), Švenčionys (1795-1842)
Valsčiai 15 (1926), 9 (1922)
1775-1795 Vilniaus vaivadija
1795-1842 Vilniaus gubernija
Gyventojų 101 569 (1834)

Užnerio apskritis (arba Užnerio ujezdas; rus. Завилейский уезд) – LDK, vėliau Rusijos imperijos administracinis vienetas dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. Centras – Pastovys (17751795 m.) ir Švenčionys (nuo 1795 m.).

Apėmė teritoriją tarp Dysnos ir Neries upių (viso 30 parapijų). Teritorija buvo Vitebsko srities Pastovių rajone dabartinės Baltarusijos šiaurės vakaruose ir Lietuvos Švenčionių rajone.

Šiaurės vakarinėje apskrities dalyje (Adutiškio, Tverečiaus, Daugėliškio, Pašaminės, Švenčionių, Lentupio, Sorokpolio, Bistryčios, Svyronių, Kamojų, iš dalies – Pastovių, Kobylniko, Svyrių parapijos) gyveno lietuviai, kitur – baltarusiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastovių apskritis suformuota LDK administracinės reformos metu iš Ašmenos apskrities šiaurinės dalies. 17751791 m. vadinosi Pastovių reparticija. Paskui pervardinta Užnerio apskritimi.[1] Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai. Po trečiojo ATR padalijimo atiteko Rusijos imperijai. 17951797 ir 18011842 m. priskirta Vilniaus gubernijai, 17971801 m. Lietuvos gubernijai. 1843 m. performuota į Švenčionių apskritį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1790 160.951 21 miestas ir miestelis
1834 101.569

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 21 psl.