Joniškio rajono savivaldybė
| Joniškio rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Joniškis | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 10 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Vitalijus Gailius (2019–) | ||||||
| Gyventojų | 21 284[1] | ||||||
| Plotas | 1 152 km² | ||||||
| Tankumas | 18 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 95 m | ||||||
| Tinklalapis | joniskis.lt | ||||||
 Vikiteka |
Joniškio rajono savivaldybė | ||||||
Joniškio rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas, savivaldybė šiaurės Lietuvoje, pasienyje su Latvija. Plotas 1152 km² (1,8% Lietuvos ploto), 21 284 gyventojų (2021 m.; 0,9% Lietuvos gyventojų). Centras – Joniškis.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per Joniškio rajono savivaldybės teritoriją eina tarptautinis geležinkelis Talinas-Varšuva ir plentas E77 Ryga-Karaliaučius.
Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Joniškio rajono savivaldybės teritorijos šiaurinę ir vidurinę dalį užima Žiemgalos žemumos pietinė dalis. Ją riboja Linkuvos kalvagūbris, kuris pietvakariuose atskiria Ventos vidurupio žemumą, pietuose – Mūšos-Nemunėlio žemumą; jų tik pakraščiai yra savivaldybės teritorijoje. Linkuvos kalnagūbrio aukščiausias taškas yra prie Juodeikių, altitudė – 95 m. Žemiausia vieta yra šiaurėje – 34 m.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sausio vidutinė temperatūra – 4,5 °C, liepos 17,4 °C. Kritulių iškrinta 594 mm per metus.
Vandenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Joniškio rajono savivaldybės teritorijos pietuose teka Mūšos aukštupys, vakaruose – Švėtė, vidurinėje dalyje – Sidabra, Audruvė. Didžiausias Miknaičių ežeras, yra 28 tvenkiniai (Beržėnų, Žvelgaičių ir kt., Mūšos tyrelio aukštapelkė.
Dirvožemiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dirvožemiai daugiausia rudžemiai; rytuose vyrauja sekliai karbonatingieji sekliai glėjiški, vakaruose – giliau karbonatingieji sekliai glėjiški, Linkuvos kalvagūbryje – giliau karbonatingieji rudžemiai. Į vakarus nuo Žagarės yra paprastųjų karbonatingųjų išplautžemių, savivaldybės rytuose, Mūšos tyrelio pelkėje vyrauja durpžemiai.
Miškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miškai užima 18% savivaldybės teritorijos teritorijos. Didžiausi miškai – Tyrelio miškas, Žagarės miškas, Didmiškis, Satkūnų miškas, Maldenių (Obelinės miškas). Miškuose vyrauja pušys ir beržai, apie 60% visų medžių.
Naudingosios iškasenos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dolomitas, kasamas Skaistgirio dolomito karjere, durpės, kasamos Mūšos tyrelio durpyne, smėlis, žvyras.
Saugomos teritorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra Žagarės regioninis parkas, Pabalių botaninis draustinis, Vilkijos hidrografinis draustinis, Mūšos tyrelio telmologinis draustinis. 9 botaniniai paminklai – 6 ąžuolai ir 3 liepos, 3 geologiniai paminklai – Žagarės atodanga ir Švėtės atodanga, Žagarės ozas, hidrografinis gamtos paminklas – Švedpolio šaltinis. [2]
| ||||||||||||||||||||
| 56° 22' 50‘’ | |||||||||||
| 23° 04' 10‘’ |
|
23° 57' 20‘’ | |||||||||
| 56° 04' 20‘’ |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Joniškio rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Gyventojų krašte padaugėjo nuo II a. Tai patvirtina pilkapių su akmenų vainikais kultūrai būdingi radiniai, aptinkami Joniškio krašte. Iš šios pilkapių kultūros IV-V a. išsiskyrė istoriniuose šaltiniuose minimos gentys – žemaičiai, latgaliai, sėliai ir žiemgaliai.
Žiemgaliai V-XIII a. gyveno ne tik Latvijos Duobelės, Jelgavos, Rygos, Bauskės rajonų, bet ir Lietuvos Pasvalio, Pakruojo, Akmenės bei Joniškio rajonų teritorijoje. Ši gentis paliko nemažai paminklų Joniškio rajone, svarbiausi jų: Jauneikių, Stungių, Lieporų kapinynai ir Žagarės Žvelgaičio, Raktuvės ir Sidabrės (dab. Kalnelio k.) piliakalniai.
XIII a. šaltiniuose, kuriuose yra pasakojama apie žiemgalių ir Livonijos ordino kovas, yra minimos ir Joniškio rajono gyvenamos vietovės: Žagarės žemė 1254 m., Žagarės pilis 1271 m., Raktės pilis 1289 m. ir Sidabrės pilis 1289–1290 m. Raktės ir Sidabrės pilių gynėjai, nesugebėdami atsilaikyti prieš žymiai stipresnį Livonijos ordiną, buvo priversti palikti savo žemes ir pasitraukti į Lietuvą. Joniškio krašto didžioji dalis XIV-XV a. tapo negyvenama dykra.
Savivalda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Joniškio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Joniškio apskrities 23 apylinkių ir Šiaulių apskrities 5 apylinkių. 1950–1953 m. rajonas priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. buvo prijungta panaikinto Žagarės rajono 7 apylinkės ir Žagarė. 1963 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1965 m. Joniškio rajono 1 apylinkė perduota Akmenės rajonui.
1995 m. vietoje Joniškio rajono įkurta Joniškio rajono savivaldybė. 2008 m. gruodžio 18 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 įsteigtos 56 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) |
722 | 28 apylinkės | 1 miestas (Joniškis) | |
| 1954 m. (Išsamiau) |
16 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
740 | 33 534 | 16 apylinkių | 1 miestas |
| 1962 m. | 1152 | 23 apylinkės | 2 miestai (Joniškis, Žagarė) | |
| 1963 m. (Išsamiau) |
14 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1153 | 33 200 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) |
1100 | 32 184 | 14 apylinkių | 2 miestai |
| 1972 m. (Išsamiau) |
1153 | 14 apylinkių | 2 miestai, 2 miesteliai (Kriukai, Skaistgirys), 290 kaimų, 24 kaimų dalys, 22 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) |
1152 | 32 600 | 13 apylinkių | 2 miestai, 2 miesteliai, 288 kaimai, 27 kaimų dalys, 22 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) |
32 133 | 12 apylinkių | 2 miestai, 320 kaimo vietovių | |
| 1985 m. (Išsamiau) |
1153 | 12 apylinkių | 2 miestai, 2 miesteliai, 269 kaimai, 18 viensėdžių | |
| 1989 m. (Išsamiau) |
1152 | 33 300 | 10 apylinkių | 2 miestai, 287 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) |
1152 | 31 922 | 10 kaimo seniūnijų | 2 miestai, 2 miesteliai, 275 kaimai, 15 viensėdžių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2001 m. gyventojų surašymo duomenimis 97,2% gyventojų yra lietuviai, 1,2% – rusai, 0,4% – latviai, kiti: baltarusiai, ukrainiečiai, čigonai, lenkai, moldavai. Miesto gyventojų 42,7%. Gyventojų tankumas 27,1 žmonių/km².71,5% gyventojų yra katalikai, 0,5% – stačiatikiai, 0,4% – evangelikai liuteronai.
 | |||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[3] | 2012 m. | 2017 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 33 534 | 32 184 | 32 133 | 33 300 | 31 922 | 31 210 | 26 173 | 25 584 | 22 514 | 21 284 | ||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 26 173 žmonės:[4]
|
2001 m. gyveno 31 922 žmonės:[5]
|
Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Romos katalikai – 76,7 %
- stačiatikiai – 0,6 %
- evangelikai liuteronai – 0,4 %
- kiti – 0,6 %
- netikintys/nenurodė – 21,7 %
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 2 miestai – Joniškis ir Žagarė;
- 2 miesteliai – Kriukai ir Skaistgirys;
- 290 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Joniškis – 8612
- Žagarė – 1326
- Skaistgirys – 701
- Jurdaičiai – 387
- Gataučiai – 379
- Kriukai – 366
- Bariūnai – 361
- Rudiškiai – 322
- Kepaliai – 310
- Kalnelis – 296
| ||||||||||||||
Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Joniškio rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Joniškio rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajone yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Gaižaičių seniūnija (Gaižaičiai)
- Gataučių seniūnija (Gataučiai)
- Joniškio seniūnija (Joniškis)
- Kepalių seniūnija (Kirnaičiai)
- Kriukų seniūnija (Kriukai)
- Rudiškių seniūnija (Rudiškiai)
- Satkūnų seniūnija (Satkūnai)
- Saugėlaukio seniūnija (Bariūnai)
- Skaistgirio seniūnija (Skaistgirys)
- Žagarės seniūnija (Žagarė)
Merai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1990 m. – Vytautas Adomaitis (rajono tarybos pirmininkas)
- 1995 m. – Juozas Sperauskas
- 1997, 2000 m. – Voldemaras Bandžiukas
- 2003 m. – Edmundas Grigaliūnas
- 2005 m. – Alfonsas Lidžius
- 2007 m. – Romaldas Gadeikis
- 2011 m. – Gediminas Čepulis
- 2019 m. – Vitalijus Gailius
Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Joniškio rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[6]
Alūksnė, Latvija- Duobelė, Latvija
- Jelgava, Latvija
Koninas, Lenkija
Novoselicia, Ukraina
Ungenis, Moldova
Veru, Estija
Vimerbis, Švedija
Zolingenas, Vokietija
Švietimas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2004 m. buvo dvi ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 20 medicinos punktų, dvi gimnazijos, 3 vidurinės, 10 pagrindinių, jaunimo, sporto, meno mokyklos, 3 darželiai-mokyklos, 7 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 8 bažnyčios, 15 kultūros centrų, 24 bibliotekos. Joniškio istorijos ir kultūros muziejus su 3 padaliniais (ekspozicija Joniškio Raudonojoje sinagogoje, M. Katiliūtės ekspozicija, M. J. Slančiausko sodyba muziejus).
Joniškio rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Bariūnų pagrindinė mokykla
- Gaižaičių pagrindinė mokykla
- Gasčiūnų pagrindinė mokykla
- Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinė mokykla
- Joniškio Aušros gimnazija
- Joniškio Mato Slančiausko gimnazija
- Joniškio Saulės vidurinė mokykla
- Kalnelio pagrindinė mokykla
- Kalvių pagrindinė mokykla
- Kriukų pagrindinė mokykla
- Linkaičių pagrindinė mokykla
- Mindaugių pagrindinė mokykla
- Rudiškių pagrindinė mokykla
- Skaistgirio gimnazija
- Žagarės gimnazija
- Žagarės specialioji mokykla
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visoje Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,2% Lietuvos pramonės produkcijos 2003 m. Pramonės įmonių daugiausia Joniškyje. Jankūnuose perdirbamos durpės (bendrovė „Laveksa“), Ziniūnuose gaminami maisto produktai („Maltinuko receptas“), Stupuruose perdirbama mediena („Rėmas“).
Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Žemės ūkio naudmenos užima 72,8% teritorijos, iš jų 95,5% – ariamoji žemė, 3,1% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,4% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 8,9 ha. Savivaldybės teritorijoje išauginama 12,7% visų Lietuvos cukrinių runkelių, 5,9% – javų, 3,1% – daržovių, 1,8% – bulvių (2004 m.) 2003 m. pagaminta 2,3% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos, 1,9% pieno. Žagarėje yra žirgynas. [7]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Joniškio rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 712 psl.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
- ↑ Miestai partneriai Archyvuota kopija 2022-09-11 iš Wayback Machine projekto., Joniškio rajono savivaldybė, 2022-07-05. Nuoroda tikrinta 2022-11-19.
- ↑ Joniškio rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 713 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2019-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Joniškio kraštą iš ziemgala.lt
- Joniškio krepšinio muziejus[neveikianti nuoroda]
