Pereiti prie turinio

Šiaulėnų valsčius

Koordinatės: 55°41′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.68°š. pl. 23.41°r. ilg. / 55.68; 23.41
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°41′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.68°š. pl. 23.41°r. ilg. / 55.68; 23.41

Šiaulėnų valsčius
Laikotarpis: XVI a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Šiaulėnai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1947)
Radviliškio apskritis (1947–1950)

Šiaulėnų valsčius (rus. Шавлянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Šiaulėnai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas nuo XVI a. pradžios. Carmečiu atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Radviliškio rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5244 309 kiemai [2] 3 seniūnijos 43
1923 m.[3] 285 7791 1591
1932 m. 234 7791 10 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
272 10 apylinkių [5]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Baroniškiai Baroniškių seniūnija Baroniškių apylinkė
Jasaičiai Jasaičių seniūnija Jasaičių apylinkė
Kudinai Kudinų seniūnija Kudinų apylinkė
Kunigiškiai Kunigiškių seniūnija Kunigiškių apylinkė
Liepiškiai Liepiškių seniūnija Liepiškių apylinkė
Piktoniai Piktonių seniūnija Piktonių apylinkė
Spičiai Spičių seniūnija Spičių apylinkė
Šiaulaičiai Šiaulaičių seniūnija Šiaulaičių apylinkė
Šiaulėnai Šiaulėnų seniūnija Šiaulėnų apylinkė
Žeimiai Žeimių seniūnija Žeimių apylinkė
Iš viso: 10 seniūnijų 10 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 7791 žmogus:[9]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1802 Diktariškiai Pranciškus Šemeta, karininkas, vienas sukilimo vadų 1882
1898 Sidariai Jonas Buračas, tapytojas 1977
1932 Diktariškiai Česlovas Meškauskas, veterinaras
1934 Šiaulaičiai Vitalijus Mazūras, tapytojas, režisierius
1935 Dirvonai Antanas Miknius, žemėtvarkos inžinierius
1938 Pašušvys Povilas Domeika, žemės ūkio ekonomistas
1942 Šiaulaičiai Česlovas Mazūras, architektas
1949 Šiaulaičiai Petras Mazūras, skulptorius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 700 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 713 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 107
  9. 1923 m. surašymo duomenys