Šiaulėnų valsčius
| Šiaulėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVI a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Šiaulėnai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1947) Radviliškio apskritis (1947–1950) |
Šiaulėnų valsčius (rus. Шавлянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Šiaulėnai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo XVI a. pradžios. Carmečiu atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Radviliškio rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5244 | 309 kiemai [2] | 3 seniūnijos | 43 | |
| 1923 m.[3] | 285 | 7791 | 1591 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
272 | 10 apylinkių [4] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Baroniškiai | Baroniškių apylinkė |
| Jasaičiai | Jasaičių apylinkė |
| Kudinai | Kudinų apylinkė |
| Kunigiškiai | Kunigiškių apylinkė |
| Liepiškiai | Liepiškių apylinkė |
| Piktoniai | Piktonių apylinkė |
| Spičiai | Spičių apylinkė |
| Šiaulaičiai | Šiaulaičių apylinkė |
| Šiaulėnai | Šiaulėnų apylinkė |
| Žeimiai | Žeimių apylinkė |
| Iš viso: | 10 apylinkių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 7791 žmogus:[6]
- Lietuviai - 89,56% (6978);
- Rusai - 5,89% (459);
- Žydai - 3,04% (237);
- Lenkai - 0,98% (76);
- Baltarusiai - 0,22% (17);
- Latviai - 0,18% (14);
- Vokiečiai - 0,03% (2);
- Kiti - 0,1% (8).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1802 | Diktariškiai | Pranciškus Šemeta, karininkas, vienas sukilimo vadų | 1882 |
| 1898 | Sidariai | Jonas Buračas, tapytojas | 1977 |
| 1932 | Diktariškiai | Česlovas Meškauskas, veterinaras | |
| 1934 | Šiaulaičiai | Vitalijus Mazūras, tapytojas, režisierius | |
| 1935 | Dirvonai | Antanas Miknius, žemėtvarkos inžinierius | |
| 1938 | Pašušvys | Povilas Domeika, žemės ūkio ekonomistas | |
| 1942 | Šiaulaičiai | Česlovas Mazūras, architektas | |
| 1949 | Šiaulaičiai | Petras Mazūras, skulptorius | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 107
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys