Kauno miesto savivaldybė
| Kauno miesto savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Kaunas | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 9 | ||||||
| Įkūrimo data | 1995 m. | ||||||
| Meras | Visvaldas Matijošaitis | ||||||
| Gyventojų | 304 524[1] | ||||||
| Plotas | 157 km²[2] | ||||||
| Tankumas | 1 940 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | Kaunas.lt | ||||||
 Vikiteka |
Kauno miesto savivaldybėVikiteka | ||||||
Kauno miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje, sutampantis su Kauno miesto ribomis.[3] Nepriklauso jokiam etnografiniam regionui.[4]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybė įsikūrusi Lietuvos centrinėje dalyje, prie Nemuno ir Neries santakos. Savivaldybei priklauso Kauno miestas. Iš visų pusių miesto savivaldybę supa žiedinė Kauno rajono savivaldybė, rytuose prieina trumpas Kaišiadorių rajono savivaldybės ruoželis ir Kauno marios. Svarbus susisiekimo mazgas, kuriame susikerta dvi svarbios transporto ašys: viena – iš šiaurės pro Estiją ir Latviją į pietus nuo Lietuvos esančias valstybes nusidriekianti „Via Baltica“ trasa, kita eina iš rytų ir tęsiasi iki Klaipėdos.[5]
Į savivaldybę veda valstybiniai keliai A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (iš rytų ir šiaurės vakarų), A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (iš šiaurės rytų), A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (iš pietvakarių), ateina daug krašto kelių – 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai ir 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda iš vakarų, 130 Kaunas–Prienai–Alytus iš pietų, 222 Kaunas–Vandžiogala iš šiaurės, 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta iš šiaurės rytų. Pietrytiniu pakraščiu eina kelias 139 Kauno HE–Garliava , greta jo eina Palemono–Jiesios geležinkelis. Miesto centre jungiasi Vilniaus–Kauno geležinkelis ir Kauno–Kybartų geležinkelis, jie susijungia Kauno geležinkelio stotyje, savivaldybės teritorijoje taip pat yra Palemono geležinkelio stotis – intermodalinis susisiekimo mazgas, nuo kurio atsišakoja Palemono–Gaižiūnų geležinkelis link Jonavos.
| ||||||||||||||||||||
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
Kauno miesto savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Kauno miesto savivaldybės istorija siekia dar XV a., kai 1408 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės ir jis nepriklausė aplinkinei seniūnijai, valdomai iš Kauno pilies.
I pasaulinio karo metu miestui suteiktos apskrities teisės – vokiečių įkurto Oberosto teritorijoje Kauno miestas (vok. Stadtkreis Kowno) buvo atskirai nuo Kauno apskrities. XX a. tarpukariu miestas buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikai, taip pat turėjo miesto-apskrities teises. II pasaulinio karo metais mieste įkurta Kauno miesto apygarda nacių Ostlando ribose.
Užėjus sovietams, 1941 m. Kaune buvo įkurti 3 miesto rajonai (Lenino, Stalino, Požėlos). 1946 m. rugpjūčio 3 d. miestas gavo respublikinio pavaldumo miesto statusą, t. y. tiesiogiai priklausė ne rajonui (kaip dauguma miestų tuomet), bet respublikai. 1946 m. balandžio 29 d. ir gruodžio 31 d. buvo nustatytos miesto ribos. 1950–1953 m. Kaunas buvo srities pavaldumo miestas. 1954 m. gruodžio 20 d. panaikintos miesto apylinkės, 1955 m. rugsėjo 8 d. panaikinti ir miesto rajonai, bet 1962 m. gruodžio 10 d. vėl sudaryti (Lenino, Požėlos ir Panemunės).
1995 m. įkurta dabartinė Kauno miesto savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai, 2000 m. įsteigtos seniūnijos. 2001 m. gruodžio 20 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 301 patvirtintas bendrasis planas, kuriame pažymėtos seniūnijos ir miesto dalys.[6] 2014 m. balandžio 10 d. jis buvo atnaujintas, bet jau be miesto dalių.[7] 2025 m. liepą atlikta seniūnijų reforma, paliekant iš viso 9 seniūnijas.[8]
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m. (išsamiau) |
34 | 92 446 | 8 miesto rajonai | 1 miestas (Kaunas), 2 miesteliai, 21 kaimas, 9 dvarai ir palivarkai, 12 kitų gyvenviečių [9] |
| 1942 m. | 113 900 | |||
| 1949 m. (išsamiau) |
109,5 | 3 miesto rajonai (7 miesto apylinkės) | ||
| 1954 m. | 3 miesto rajonai (4 miesto apylinkės) | |||
| 1959 m. | 94 | 215 464 | ||
| 1967 m. | 108 | 283 700 | ||
| 1970 m. | 122 | 305 116 | 3 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1972 m. | 121 | 3 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1976 m. | 120 | 351 400 | 1 miestas | |
| 1979 m. | 368 649 | 3 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1985 m. | 116 | 405 000 | 3 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1989 m. | 123 | 418 087 | 1 miestas | |
| 2001 m. (Išsamiau) |
157 | 378 943 | 10 seniūnijų | 1 miestas [10] |
| 2009 m. (Išsamiau) |
11 seniūnijų | 1 miestas [11] | ||
| 2011 m. (Išsamiau) |
315 993 | 11 seniūnijų | 1 miestas [12] | |
| 2016 m. (Išsamiau) |
11 seniūnijų | 1 miestas [13] | ||
| 2020 m. (Išsamiau) |
11 seniūnijų | 1 gyvenvietė (miestas, herbinė gyvenvietė) [14] | ||
| 2021 m. (Išsamiau) |
298 753 | 11 seniūnijų | 1 miestas [15] | |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[10] | 2007 m. | 2011 m.sur.[16] | 2014 m. | 2021 m.sur.[17] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 215 464 | 305 116 | 368 649 | 418 087 | 378 943 | 358 107 | 321 201 | 304 097 | 298 753 | ||
| ||||||||||
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai. Miesto savivaldybė įsikūrusi istoriniame pastate – Taupomųjų kasų rūmuose.
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miesto burmistrai:
- 1921–1931 m. Jonas Vileišis
- 1931 m. Juozas Vokietaitis
- 1932–1933 m. Antanas Gravrogkas
- 1933–1939 m. Antanas Merkys
- 1940 m. Antanas Garmus
Miesto merai:
- 1991–1992 m. Vilimas Čiurinskas
- 1992–1995 m. Arimantas Račkauskas
Savivaldybės merai:
- 1995–1997 m. Vladas Katkevičius
- 1998–2000 m. Henrikas Tamulis
- 2000 m. Vytautas Šustauskas
- 2001–2002 m. Erikas Tamašauskas
- 2002–2003 m. Giedrius Ašmys
- 2003–2007 m. Arvydas Garbaravičius
- 2007–2011 m. Andrius Kupčinskas
- 2011 m. Rimantas Mikaitis
- 2011–2015 m. Andrius Kupčinskas
- nuo 2015 m. Visvaldas Matijošaitis [18]
Seniūnijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kauno miesto seniūnijos kaip teritoriniai vienetai įsteigti 2000 m. vasario 24 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 20. Seniūnijas kaip administracinius vienetus numatyta steigti 2002 m. spalio 24 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 438 ir jos ėmė veikti 2003 m. balandžio 1 d. Iš viso buvo 10 seniūnijų, bet 2005 m. Dainavos seniūnija padalinta į Dainavos ir Gričiupio. Taip savivaldybėje buvo 11 seniūnijų.[19]
2025 m. vasarą atlikta seniūnijų reforma – sujungtos Centro ir Žaliakalnio seniūnijos, Panemunės ir Šančių seniūnijos, Petrašiūnų ir Gričiupio seniūnijos, be to, įsteigta nauja Žemosios Fredos seniūnija. Taip mieste liko 9 seniūnijos. Sprendimas priimtas dėl kurioziškų situacijų, kylančių dėl 2000 m. nustatytų seniūnijų ribų, ydingo teisinio reglamento, taip pat siekiant, kad seniūnijų ribos sutaptų su žemės sklypų ribomis, stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais, vandens telkiniais, keliais, gatvėmis, geležinkeliais ir kitais objektais,[20] kad sumažėtų administravimo išlaidos.[21]
Seniūnijų plotas ir gyventojai (2024 m. lapkričio duomenimis) pateikiami pagal savivaldybės informaciją.[8]
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
 Aleksoto seniūnija |
Kaunas | 20,74 | 22 962 | 1 107,1 |
 Centro-Žaliakalnio seniūnija |
Kaunas | 11,48 | 40 102 | 3 493,2 |
| Dainavos seniūnija |
Kaunas | 5,21 | 49 919 | 9 581,4 |
| Eigulių seniūnija |
Kaunas | 13,25 | 37 454 | 2 826,7 |
| Panemunės-Šančių seniūnija |
Kaunas | 32,25 | 36 734 | 1 139 |
| Petrašiūnų-Gričiupio seniūnija |
Kaunas | 32,27 | 35 865 | 1 111,4 |
| Šilainių seniūnija |
Kaunas | 23,39 | 62 680 | 2 679,8 |
| Vilijampolės seniūnija |
Kaunas | 14,32 | 24 397 | 1 703,7 |
| Žemosios Fredos seniūnija |
Kaunas | 3,98 | 1 356 | 340,7 |
Tarptautinė partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kauno miestas turi daugiau kaip 20 miestų partnerių. 2009 m. pavasarį prie Kauno miesto savivaldybės pagrindinio pastato įrengtas stendas, kuriame pavaizduoti su Kaunu partnerystės ryšius užmezgusių miestų pavadinimai ir herbai.[22][23]
Balstogė, Lenkija
Breša, Italija
Brno, Čekija
Charkovas, Ukraina- Emilija-Romanija, Italija
- Ferara, Italija
Grenoblis, Prancūzija
Hordalando apskritis, Norvegija- Kava de Tirenis, Italija
- Lacijus, Italija
Lavrijas, Graikija
Lincas, Austrija
Linšiopingas, Švedija
Lipės apskritis, Vokietija
Los Andželas, JAV- Luckas, Ukraina
Odensė, Danija- Rendė, Italija
San Martinas, Argentina
Siamenas, Kinija- Ščecinas, Lenkija
Tamperė, Suomija
Tartu, Estija- Vekšė, Švedija
- Vestfoldo apskritis, Norvegija
- Vroclavas, Lenkija
-
Miestų-partnerių herbai, 2010 m. -
Broliškų miestų rodyklė Los Andžele, JAV
Švietimas ir ugdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Adresų registro savivaldybių erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14).
- ↑ Kauno miesto savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-30).
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Kauno miestas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).
- ↑ Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrasis planas (2001 m.). Archyvuota kopija 2021-08-27 iš Wayback Machine projekto. Kaunas.lt (tikrinta 2021-08-27).
- ↑ Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrasis planas (2014 m.). Archyvuota kopija 2021-08-27 iš Wayback Machine projekto. Kaunas.lt (tikrinta 2021-08-27).
- ↑ 8,0 8,1 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-572 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialų seniūnijų teritorijų ribų keitimo, seniūnijų sujungimo ir Žemosios Fredos seniūnijos įsteigimo“.] 2025-07-08
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 60
- ↑ 10,0 10,1 Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
- ↑ RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
- ↑ Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ http://www.kaunas.lt/index.php?1280472019 Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Seniūnijos. Kaunas.lt Archyvuota kopija 2010-05-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Pokyčiai miesto seniūnijose. 2025-07-10, Kaunas.lt (tikrinta 2026-01-02).
- ↑ Perbraižytos Kauno seniūnijų ribos: steigiama ir viena nauja. 2025-07-08, Diena.lt (tikrinta 2026-01-02).
- ↑ Miesto partneriai puikuosis ant stendo prie savivaldybės // Kauno diena, 2009-03-10
- ↑ Kauno partneriai Archyvuota kopija 2014-07-24 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2012-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- Moderniosios savivaldos formavimasis Kaune. 1918–1919 metai. Archyvai.lt, Archyvuota kopija 2017-08-23 iš Wayback Machine projekto.
