Klovainiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Klovainiai
Klovainiu karjieras.jpg
Klovainių dolomito karjeras
Klovainiai COA.gif

Klovainiai
Koordinatės 55°56′49″š. pl. 23°56′38″r. ilg. / 55.947°š. pl. 23.944°r. ilg. / 55.947; 23.944 (Klovainiai)Koordinatės: 55°56′49″š. pl. 23°56′38″r. ilg. / 55.947°š. pl. 23.944°r. ilg. / 55.947; 23.944 (Klovainiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybės vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija Klovainių seniūnija
Gyventojų skaičius 785 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KlovainiaiVikiteka

* rus. Клованы[1]

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Klóvainiai
Kilmininkas: Klóvainių
Naudininkas: Klóvainiams
Galininkas: Klóvainius
Įnagininkas: Klóvainiais
Vietininkas: Klóvainiuose

Klovainiai – miestelis Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, už 7 km į pietryčius nuo Pakruojo; seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Veikia paštas (LT-83004).


Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1919 m. Klovainių valsčiaus centras
nuo 1950 m. Klovainių apylinkės centras
nuo 1995 m. Klovainių seniūnijos centras


Geografija, gamtos paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klovainių paštas
Klovainių akmuo kryžkelėje: ilgis 4,4 m, aukštis 2,10 m, plotis 1,1 m, apimtis 9,4 m [3]
Ūkis vakariniame miestelio pakraštyje

Klovainiai įsikūrę prie kelio PakruojisPumpėnai sankryžos su keliu RozalimasPetrašiūnai, abipus Daugyvenės upės, į kurią miestelyje įteka Šaltupis.

Netoli miestelio yra Klovainių dolomito telkinys (iki jo pratęstas Radviliškio–Klovainių geležinkelis).

Gamtos paveldo objektai: Klovainių ąžuolas, Storasis Klovainių ąžuolas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png PAKRUOJIS – 7 km Balsiai – 7 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
ROZALIMAS – 8 km Laipuškiai – 4 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klovainių dvaras šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios, miestelis – nuo XVII a. Apie 1621 m. Upytės karališkojo valsčiaus, taigi ir Klovainių dvaro laikytojo Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu Klovainiuose pastatyta pirmoji medinė Romos katalikų bažnyčia, prie kurios nuo 1627 m. veikė parapinė mokykla. J. Valavičiaus 1622 m. gegužės 11 d. potvarkiu Klovainių parapijos valstiečiai griežtai įpareigoti ne tik nuolat lankytis naujojoje bažnyčioje, bet ir jokiu reikalu nesikreipti į „eretikų“ (t. y. evangelikų reformatų) kunigus, nesikviesti į namus burtininkų bei vykdyti kitas „katalikiškas priedermes“ (pvz., kasmet nuo kiekvieno ariamo valako mokėti klebonui po grašį vad. kalėdos mokesčio).

1779 m. Ldk Stanislovas Augustas Poniatovskis Klovainiams patvirtino jų jau nuo 1632 m. turėtas miestelio teises, 1781 m. suteikė 4 metinių prekymečių privilegiją. 1784 m. Šeduvos karališkosios seniūnijos Klovainių raktą iš didžiojo kunigaikščio brolėno K. Poniatovskio nusipirko Benediktas Karpis; jo sūnaus Ignoto Karpio 1808 m. surašytu testamentu Klovainių dvaro valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos.

Apie 1840 m. Klovainiuose veikė vandens malūnas, bravoras, keliolika parduotuvių.

1864 m. Klovainių dvaro valstiečiams atsisakius mokėti žemės išperkamuosius mokesčius, malšinti „maišto“ buvo atsiųstas Rusijos kariuomenės dalinys. 1880 m. miestelis degė.

1910-1912 m. Klovainiuose veikė „Saulės“ draugijos mokykla, nuo 1912 m. (kurį laiką) – valdinė pradžios mokykla, 1949-1962 m. – septynmetė, 1962-1992 m. – aštuonmetė mokykla (dabar – Klovainių pagrindinė mokykla).

Nuo 1919 m. Klovainiai buvo valsčiaus centras.

1941 m. hitlerinės Vokietijos okupacinės administracijos nurodymu išžudyti Klovainių žydai.

Po II pasaulinio karo Klovainių apylinkėse veikė Žaliosios rinktinės partizanai.

19501995 m. Klovainiai buvo apylinkės centras, 1950–1992 m. – centrinė kolūkio gyvenvietė. 1951 m. čia įkurta biblioteka, 1955 m. – medicinos punktas, 6-ajame dešimtmetyje taip pat veikė girininkija, lentpjūvė, malūnas, ryšių skyrius, vaikų darželis, kultūros namai. 1965 m. susibūrė Klovainių choras ir etnografinis ansamblis; 1969 m. pradėta statyti dolomitinės skaldos gamykla.

1997 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas dailininko Juozo Galkaus sukurtas Klovainių herbas.

Architektūra, paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio planas linijinis. Medinėje Švč. Trejybės bažnyčioje (XVII a. pirmoji pusė; 1853 m. bažnyčia atnaujinta) yra barokinė monstrancija (XVIII a. pab.), altorėlis su Švč. Trejybės paveikslu (1876 m., autorius Ksaveras Danauskas), ornamentuotas kryžius (XIX a.). Bažnyčios šventoriuje – koplytstulpis su skulptūromis (XIX a. pab.), Klovainių kapinėse – koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūrine grupe (1923 m., abiejų autorius Jonas Danauskas).

Išliko Klovainių dvaro sodybos pastatų (XIX a. antroji pusė–XX a. pirmoji pusė).

Paminklas tremtiniams (1993 m.)[4].

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikia bendrovės „Klovainių skalda“; „Skalduva“ (skaldos, dolomitmilčių, dolomitų apdailos plokštelių gamyba), „Pakruojo keramika“ (molio dirbinių gamyba).

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelyje yra krepšinio klubas "Klovainiai". O 2016 metų sausį įkurtas "Pakruojo futbolo centras" - FC Pakruojis.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1783 m. Klovainiuose buvo 73 sodybos.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1865 m.*[1] 1897 m.sur. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.
388 498 726 508 886
773 (miestelyje)
113 (dvare)
405 484
1978 m.[6] 1979 m.sur. 1985 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
649 634 874 1 031 980 785 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klovainiuose gimė:

Įdomūs faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klovainiuose kasmet rengiama dvi dienas trunkanti miestelio šventė – vad. Onučių gegužinės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Клованы. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 636 psl. (rus.)
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Klovainių bendruomenė. Lankytinos vietos
  4. Algimantas MiškinisKlovainiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 291 psl.
  5. Klovainiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 167 psl.
  6. KlovainiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 578 psl.
  7. Algimantas Miškinis ir kt. Klovainiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 344 psl.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Klovainiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 85 psl.