Pereiti prie turinio

Kauno apskritis (1915–1950)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kauno apskritis (1915-1950))
Kauno apskritis

1915 – 1950
 

 

Administracinis centras Kaunas
Valsčiai 12 (1919), 16 (1923), 10 (1949)
1915-1918 Oberostas
1918-1939 Lietuva
1939-1944 Kauno krašto apygarda
1944-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 98 918 (1923), 121 901 (1937), 132 800 (1942)
Plotas 2 618 km² (1923), 1 781 km² (1949)

Kauno apskritis – buvęs XX a. 1-osios pusės administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje. Administracinis centras – Kaunas. Apskritis apėmė dabartinę Kauno rajono savivaldybę, dalį Jurbarko, Jonavos, Kaišiadorių rajonų.

Tarpukario Kauno apskrities administracijos rūmai, Vytauto pr. 91

I pasaulinio karo metu Rusijos imperijos Kauno ujezdas buvo įjungtas į Vokietijos imperiją. Vokiečiams reorganizuojant Lietuvos srities teritorijas, senieji ujezdai buvo skaidomi. Kauno ujezdas buvo suskaidytas į Kėdainių, Raseinių ir Kauno apskritis.

Po karo atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. gruodžio 20 d. atlikta administracinė reforma, kurios metu buvo remiamasi vokiečių suformuotomis apskritimis. Kauno apskritis oficialiai patvirtinta pirmoji Lietuvoje. 1919 m. sausio 16 d. paskelbtas vidaus reikalų ministro cirkuliaras Nr.1 „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“, pagal kurį Lietuva buvo padalinta į 20 apskričių. Apskrities teritorijai priklausė apskrities valsčiai, seniūnijos ir antraeiliai miestai. Kauno miestas buvo respublikinio pavaldumo, todėl į apskrities teritoriją neįėjo. Apskrities administracija buvo įsikūrusi rūmuose Vytauto pr. 91, kuriuos suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.[1]

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 19411944 m. apskritis įėjo į Trečiojo Reicho Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą.

Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą senoji administracinė teritorinė valdymo struktūra buvo išlaikyta, tačiau po karo pradėta smulkinti. 1946 m. Kruonio ir Rumšiškių valsčiai perduoti naujai Kaišiadorių apskričiai, Pakuonio valsčius – naujai Prienų apskričiai, 1947 m. Veliuonos valsčius – Jurbarko apskričiai, 1948 m. Babtų, Čekiškės, Seredžiaus, Vilkijos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 1949 m. Kauno apskričiai atiteko Marijampolės apskrities Veiverių valsčius.

1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku įkurta nauja administracinio suskirstymo sistema – apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kauno apskritis pertvarkyta į Panemunės (41 apylinkė) ir Vilijampolės (27 apylinkės) rajonus, dalis teritorijos perduota Jonavos (14 apylinkių), Kazlų Rūdos (12 apylinkių) ir Kėdainių (4 apylinkės) rajonams.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1917 m. 1635 62 311 (su Kaunu)
1919 m. 12 valsčių: Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Pakuonio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Turžėnų valsčius, Veliuonos valsčius, Vandžiogalos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius
1923 m. (išsamiau) 2618 98 918 16 valsčių: Aukštosios Panemunės valsčius, Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Lapių valsčius, Pakuonio valsčius, Pažaislio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Seredžiaus valsčius, Turžėnų valsčius, Vandžiogalos valsčius, Veliuonos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius
  • 1 miestas: Jonava
  • 8 miesteliai
  • 524 kaimai
  • 11 bažnytkaimių
  • 210 dvarų ir palivarkų
  • 338 vienkiemiai
  • 15 kitų gyvenviečių
1930 m. 2681
1932 m. 2269 116 358 15 valsčių ir 155 seniūnijos [2] 1 miestas: Jonava
1937 m. 121 901 (be Kauno)
1938 m. 2610
1940 m. 16 valsčių:[3] Aukštosios Panemunės valsčius, Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Kruonio valsčius, Lapių valsčius, Pakuonio valsčius, Pažaislio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Seredžiaus valsčius, Vandžiogalos valsčius, Veliuonos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius 1 miestas: Jonava
1942 m. 132 800
1949 m.
(suskirstymas)
1781 10 valsčių ir 98 apylinkės
1950 m. 98 apylinkės

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities valsčiai 19181950 m.:

Valsčius Laikotarpis Centras
Babtų valsčius 19191948 Babtai
Čekiškės valsčius 19191948 Čekiškė
Garliavos valsčius 19191950 Garliava
Jonavos valsčius 19191950 Jonava
Karmėlavos valsčius 19471950 Karmėlava
Kruonio valsčius 19401946 Kruonis
Lapių valsčius 1921?–1950 Lapės (Didžiosios Lapės??)
Lekėčių valsčius 19491950 Lekėčiai
Pakuonio valsčius 19191946 Pakuonis
Panemunės valsčius 19201950 Panemunė
Pažaislio valsčius 1921?–1946 Pažaislis
Petrašiūnų valsčius 1945?–1947 Petrašiūnai
Raudondvario valsčius 19191950 Raudondvaris
Rumšiškių valsčius 19191946 Rumšiškės
Seredžiaus valsčius 19201948 Seredžius
Turžėnų valsčius 19191933 Turžėnai
Vandžiogalos valsčius 19191950 Vandžiogala
Veiverių valsčius 19491950 Veiveriai
Veliuonos valsčius 19191947 Veliuona
Vilkijos valsčius 19191948 Vilkija
Zapyškio valsčius 19191950 Zapyškis

1923 m. gyveno 98 918 žmonės:[4]

Apskrities viršininkai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Buvusi Kauno apskrities savivaldybė. Kaunas.lt (tikrinta 2022-01-22).
  2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
  3. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
  4. 1923 m. surašymo duomenys