Gardino apskritis

Apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės apskritį žr. Gardino apskritis (LDK), apie Rusijos imperijos apskritį žr. Gardino apskritis (Rusija).

Gardino apskritis
Powiat grodzieński

←

1915 – 1940

→

Apskritis Balstogės vaivadijoje

Valstybė

Antroji Lenkijos Respublika

Administracinis centras

Gardinas

Valsčiai

26 (1921)

1915-1919

Oberostas

1921-1939

Balstogės vaivadija

1939-1940

Balstogės sritis

Gyventojų

213 100 (1921)

Plotas

4 459 km²

Gardino apskritis (lenk. Powiat grodzieński) buvo dabartinės vakarų Gudijos ir pietų Lietuvos teritorijoje, į pietus nuo Alytaus. Apskrities centras – Gardinas.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1915 m. šią teritoriją administravo Rusijos imperijos Gardino apskritis.

Prasidėjus I pasauliniam karui, 1915–1918 m. priklausė Oberosto Balstogės-Gardino sričiai, nuo 1918 m. vasario – Lietuvos sričiai.

1919 m. vakarinė apskrities dalis buvo okupuota vokiečių, kurie pagal Balstogės sutartį Gardiną perdavė Lenkijos kariuomenei, bet ji balandžio mėnesį užėmė ir rytinę apskrities dalį. 1920–1939 m. Gardino apskritis priklausė Lenkijai (1921–1939 m. Balstogės vaivadijai).

Nuo 1939 m. rudens – Baltarusijos TSR Balstogės sričiai. 1940 m. sausio 15 d. apskritis panaikinta. Jai priklausę Druskininkų, Marcinkonių ir Rudnios valsčiai baltarusių iniciatyva 1940 m. rugpjūčio 3 d. buvo perduoti Lietuvai ir 1941 m. sausio 15 d. prijungti prie Alytaus apskrities.^[2]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1913 m. buvo 21 valsčius.^[3] Vėliau apskrityje buvo 26 valsčiai:

Ašiužos valsčius (Ašiuža),
Beržtų valsčius (Beržtai),
Didžiosios Berastavicos valsčius (Didžioji Berstavica),
Didžiųjų Eismontų valsčius (Masalėnai),
Druskininkų valsčius (Druskininkai),
Dubnos valsčius (Dubna),
Ežeronių valsčius (Ežeronys),
Gardino valsčius (Gardinas),
Indūros valsčius (Indūra, kaimiškasis ir miestiškasis),
Halynkos valsčius (Halynka),
Hudzevičų valsčius (Hudzevičai),
Lašos valsčius (Kvasuvka),
Kapciovkos valsčius (Kapciovka),
Krinkų valsčius (Krinkai, kaimiškasis ir miestiškasis),
Lunos valsčius (Luna),
Marcinkonių valsčius (Marcinkonys),
Mastų valsčius (Mastai),
Mažosios Berstavicos valsčius (Mažoji Berstavica),
Pariečės valsčius (Pariečė),
Skidliaus valsčius (Skidlius, kaimiškasis ir miestiškasis),
Verteliškių valsčius (Verteliškės),
Volpos valsčius (Volpa),
Žytomlios valsčius (Žytomlia),

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Gardino apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 446
↑ Gardino apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 423 psl.
↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 121 (PDF 21 psl.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Radzima.net:
Gardino girios kolonizacija (len.) Archyvuota kopija 2008-03-11 iš Wayback Machine projekto.
Gardino apskritis XVI a. (len.) Archyvuota kopija 2009-03-04 iš Wayback Machine projekto.

[1] Gardino apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 446

[2] Gardino apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 423 psl.

[3] Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 121 (PDF 21 psl.)

[1]

[2]

[3]