Pašiaušė
 |
||
|---|---|---|
  Pašiaušė
|
||
| Koordinatės | 55°44′31″N 23°09′29″E / 55.742°N 23.158°EKoordinatės: 55°44′31″N 23°09′29″E / 55.742°N 23.158°E | |
| Apskritis |  Šiaulių apskritis |
|
| Savivaldybė | Kelmės rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Tytuvėnų apylinkių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 191 (2011 m.) | |
|
lenk. Poszawsze |
||
Pašiaušė – kaimas Kelmės rajone, prie Šiaušės upelio, kurio vardu kaimas ir pavadintas. Seniūnaitijos centras.
Yra medicinos punktas, pradinės mokyklos skyrius, bendruomenės centras, kapinės, Pašiaušės koplyčia. Kaime anksčiau buvo Pašiaušės kolegija, Pašiaušės dvaras (dvaro rūmai išlikę, juose daug metų veikė mokykla) ir liepų alėjos likučiai.
Turinys
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||
 |
ŠIAULIAI – 25 km | |
|||||||||
|
|||||||||||
| Kiaunoriai – 5 km | |||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVI a. minimas Pašiaušės dvaras, kuris priklausė bajorams Beinartams. Nelikus paveldėtojų dvarą XVIII a. perėmė jėzuitai ir įkūrė Pašiaušėje kolegiją-mokyklą. Kaimas nukentėjo per karus su Švedija, daug gyventojų mirė nuo maro. XIX a. pradžioje minima Pašiaušės bažnyčia (jėzuitų).
XX a. tarpukariu gyvenvietė žinoma kaip Pašiaušis.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. 1-oji pusė | Kražių valsčius | Žemaitijos seniūnija |
| 1915–1930 m. | Pašiaušės valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
| 1930–1950 m. | Bazilionų (Padubysio) valsčius | |
| 1950–1954 m. | Pašiaušės apylinkės centras | Šiaulių rajonas |
| 1954– | Bazilionų apylinkė | |
| 1972?–1986 m. | Kiaunorių apylinkė | Kelmės rajonas |
| 1986–1995 m. | Tytuvėnų apylinkė | |
| 1995– | Tytuvėnų apylinkių seniūnija | Kelmės rajono savivaldybė |
Laisvės paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1931 m. Šaulių būrio vado Stasio Baniulio iniciatyva pagal architekto Broniaus Elzbergo projektą pastatytas paminklas kritusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės 1919 m. susirėmime ties Pašiauše su bermontininkais atminti. 1961 m. paminklas nugriautas, 1989 m. liepos 15 d. atstatytas. Gilią prasmę slepia keturių paminklo plokščių užrašai, sumontuoti iš vidinės pusės ir iš išorės nematomi: trijose plokštėse iškalti vardai tų, kurie statė, nugriovė ir vėl atstatė. Paradinėje pjedestalo pusėje esantis užrašu paminklo atstatytojai kviečia: „niekada nepakelkite rankos už tautos atmintį ir tuos, kurie krito už Lietuvos laisvę“.[2]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
||||
| 1959 m.sur.[3] | 1986 m.[4] | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|
| 167 | 245 | 215 | ||
| 2011 m.sur. | - | - | ||
| 191 | - | - | ||
|
||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jonas Vitkevičius (~1806–1839), diplomatas, rytų kalbų žinovas
- Stanislovas Vitkevičius (1851-1915), dailininkas, architektas, rašytojas
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Poszawsze Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VIII, psl. 855 (lenk.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Algimantas Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. V.: Algimantas, 2000. ISBN 9986-509-50-5
- ↑ Pašiaušė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 784 psl.
- ↑ Pašiaušė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 320 psl.
- Pašiaušė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 481 psl.
