Prienų apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Prienų apskritis buvo Lietuvos pietuose, abipus Nemuno. Centras – Prienai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis sudaryta 1791 m. iš dalies Kauno apskrities (20 parapijų), tarp kurių buvo Alvitas, Balbieriškis, Bartninkai, Gražiškiai, Kalvarija, Pajevonys, Prienai, Punia, Ūdrija, Vilkaviškis, Vištytis, Vladislavovas. 1795 m. per Lenkijos ir Lietuvos valstybės III padalijimą panaikinta, jos teritorija atiteko Rusijos imperijai ir Prūsijos karalystei.

Prienų apskritis vėl sudaryta 1946 m. birželio 24 d. iš Marijampolės apskrities Balbieriškio, Prienų, Šilavoto valsčių ir Prienų miesto, Alytaus apskrities Birštono, Jiezno, Stakliškių valsčių ir Kauno apskrities Pakuonio valsčiaus. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Prienų rajoną (47 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Jiezno (17 apylinkių) ir Panemunės (4 apylinkės) rajonams.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1946 7 valsčiai: Balbieriškio valsčius, Birštono valsčius, Jiezno valsčius, Pakuonio valsčius, Prienų valsčius, Stakliškių valsčius, Šilavoto valsčius
1949
(suskirstymas)
1095 7 valsčiai (68 apylinkės)
  • 1 miestas
  • 1 miesto tipo gyvenvietė: Birštonas
  • 5 miesteliai
1950 68 apylinkės

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]