Prienų apskritis
Prienų apskritis buvo Lietuvos pietuose, abipus Nemuno. Centras – Prienai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apskritis sudaryta 1791 m. iš dalies Kauno apskrities (20 parapijų), tarp kurių buvo Alvitas, Balbieriškis, Bartninkai, Gražiškiai, Kalvarija, Pajevonys, Prienai, Punia, Ūdrija, Vilkaviškis, Vištytis, Vladislavovas. 1795 m. per Lenkijos ir Lietuvos valstybės III padalijimą panaikinta, jos teritorija atiteko Rusijos imperijai ir Prūsijos karalystei.
Prienų apskritis vėl sudaryta 1946 m. birželio 24 d. iš Marijampolės apskrities Balbieriškio, Prienų, Šilavoto valsčių ir Prienų miesto, Alytaus apskrities Birštono, Jiezno, Stakliškių valsčių ir Kauno apskrities Pakuonio valsčiaus. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Prienų rajoną (47 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Jiezno (17 apylinkių) ir Panemunės (4 apylinkės) rajonams.
| Apskrities istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
| 1946 | 7 valsčiai: Balbieriškio valsčius, Birštono valsčius, Jiezno valsčius, Pakuonio valsčius, Prienų valsčius, Stakliškių valsčius, Šilavoto valsčius |
| ||
| 1949 (suskirstymas) |
1095 | 7 valsčiai (68 apylinkės) |
| |
| 1950 | 68 apylinkės | |||
Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Prienų apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
| |||||||||||||||||||||||||||||||
.svg)
