Užvenčio valsčius
| Užvenčio (Kolainių) valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Užventis, Kolainiai (1864–1905) |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | XVI a. vidurys Telšių reparticija (1791) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (1864–1915) |
 Lietuva
| |
| Telšių apskritis (1919) Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1947) Kelmės apskritis (1947–1950) |
Užvenčio valsčius (1864–1905 m. Kolainių valsčius, Blagoveščensko valsčius, rus. Благовѣщенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Užventis (1864–1905 m. laikinai perkeltas į Kolainius).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo XIV a. pabaigos. Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[1] 1667 m. valsčiuje (paviete) buvo 11 bajorų dūmų. XIX a. įkurtas Kauno gubernijoje Kolainių vardu.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 30 d., jo teritorija perduota Užvenčio rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5240 | 474 kiemai [3] | 4 seniūnijos | 112 | |
| 1923 m.[4] | 218 | 6022 | 1289 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
256 | 7 apylinkės [5] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- J. Damanskas, pirmininkas iki 1946 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|
| Junkilai | Junkilų apylinkė |
| Kolainiai | Kolainių apylinkė |
| Labūnavėlė | Labūnavėlės apylinkė |
| Minupiai | Minupių apylinkė |
| Šlapgirė | Šlapgirės apylinkė |
| Užventis | Užvenčio apylinkė |
| Volungiai | Volungių apylinkė |
| Iš viso: | 7 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 6022 žmonės:[7]
- Lietuviai – 86,08% (5184);
- Rusai – 10,3% (620);
- Žydai – 2,87% (173);
- Vokiečiai – 0,25% (15);
- Latviai – 0,23% (14);
- Lenkai – 0,05% (3);
- Kiti – 0,2% (12).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1899 | Dvarviečiai | Stasys Jankauskas, veterinarijos gydytojas | 1997 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 53
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys