Luokė
Luokė | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°53′38″š. pl. 22°31′30″r. ilg. / 55.894°š. pl. 22.525°r. ilg.Koordinatės: 55°53′38″š. pl. 22°31′30″r. ilg. / 55.894°š. pl. 22.525°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Luokės seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 629 (2011 m.) | |
Altitudė | 163 m | |
![]() |
LuokėVikiteka | |
Luokė (žem. Loukė) – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, 21 km į pietryčius nuo Telšių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Pro miestelį teka Virvytės dešinysis intakas Vaidys.
Miestelyje stovi medinė Luokės Visų Šventųjų bažnyčia, kapinių koplyčia, nuo XVI a. rengiamos mugės. Veikia Luokės vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-88033). Už kelių kilometrų į pietryčius nuo miestelio yra Šatrijos piliakalnis (229 m) ir Šatrijos draustinis, Bivainės miške stovi Tado Blindos pušis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad Luokės gyvenvietė kūrėsi dar XIV a. sankryžoje kelių, ėjusių nuo Tilžės Viekšnių link ir nuo Šiaulių pajūrio link. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje buvo Luokės dvaras ir valsčius. 1416 m. Vytauto nurodymu pastatyta viena pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje – Visų Šventųjų, įkurta parapija, suformuotas vyskupo dvaras.[2] Nuo 1471 m. kai kuriuose šaltiniuose gyvenvietė vadinama miestu, iki 1526 m. minimas Luokės miestelis. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas už nuopelnus Luokę valdyti paskyrė Andrių Oginskį.
Nuo XV a. pabaigos Luokėje rinkosi turgūs, 1793 m. suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. Garsūs Luokės turgūs („jomarkai“) lėmė, kad nuo XVI a. į miestelį suvažiuodavo pirkliai iš Kėdainių, Tilžės, aplinkinių Žemaičių kunigaikštystės miestelių. Luokė klestėjo iki XVII a. vidurio karų su švedais. Žinoma, kad 1638 m. miestelyje gyveno 9 profesijų amatininkai, miestelyje buvo daktarų ir kitų profesijų atstovų. 1790 m. suteikta privilegija rengti turgus. Vykdavo keturi prekymečiai per metus. Luokė turėjo net savo svorio vienetą – „Luokės matą“.
1786 m., 1887 m., 1911 m. ir 1934 m. miestelis degė. 1824 m. minima parapinė mokykla. XIX a. viduryje Luokėje ir apylinkėse siautėjo Tadas Blinda. 1919 m. vasario 27 d. saksų savanorių daliniai prie Luokės sumušė Raudonosios armijos Žemaičių pulką.
XX a. ketvirtame dešimtmetyje Luokėje veikė „Šatrijos“ knygynas, kuris leido ir knygas. 1941 m. liepą Rainiuose ir Viešvėnuose nužudyta apie 200 Luokės žydų. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1952 m. ištrėmė 409 Luokės ir aplinkinių kaimų gyventojus. 1945 m. gegužės 10 d. Luokę puolė lietuvių partizanai. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
2007 m. patvirtintas Luokės herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
XIV a. pabaiga – 1950 m. | Luokės valsčiaus centras |
1950-1995 m. | Luokės apylinkės centras |
nuo 1995 m. | Luokės seniūnijos centras |
Vardo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Luokė – tai sulietuvinta žemaitiško žodžio Loukė – liet. Lokė forma. Senuose šaltiniuose dar rašoma Lukny, lenkai vadino Łukniki.[3]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelis spindulinio plano, kurį sąlygojo plentai į Telšius, Varnius, Užventį, Kuršėnus. Visų Šventųjų bažnyčia (liaudies architektūros paminklas) pastatyta 1774 m., medinė varpinė – 1899 m.; joje yra dailės paminklų. 1938 m. pastatyta mokykla (architektas Steponas Stulginskis), 1952 m. įsteigta vidurinė mokykla, yra muzikos ir dailės mokyklos, kultūros centras, pirminės sveikatos priežiūros centras, 1940 m. atidaryta biblioteka.[4]
Paminklai:
- Lietuvos nepriklausomybės paminklas. Miestelio centre paminklą–stulpą su viršuje iš visų pusių sukomponuotais Vyčio kryžiais suprojektavo ir Nepriklausomybės 10-mečio proga pastatė vietos meistras Kostas Vaigauskas (atidengtas 1929 m. rugpjūčio 15 d.),[5] [6] 1951 m. nugriautas, 1992 m. toje pačioje vietoje atstatytas.
- Hitlerizmo aukų kapinės.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiausia gyventojų Luokėje užfiksuota 1638 m. – 816. Vėliau, per visą XVII a. ir XVIII a. tokio skaičiaus nebepasiekta, vidutiniškai gyveno 200–300 gyventojų.
Demografinė raida tarp 1638 m. ir 2011 m. | ||||||||
1638 m. | 1841 m. | 1867 m.*[7] | 1897 m.sur. | 1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
816 | 539 | 270 | 1 726 | 1 800 | 1 287 | 807 | ||
1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1980 m.[13] | 1985 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | ||
734 | 848 | 780 | 807 | 832 | 777 | 629 | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tadas Blinda (1846–1877), plėšikų vadas, gimė greta Luokės, Kinčiulių kaime.
- Chaimas Rabinovičius (1856–1931), rabinas, mokytojas
- Vytautas Barsteiga, ūkininkas, politinis veikėjas
- Blažiejus Česnys, kunigas, palaidotas Luokės bažnyčios šventoriuje
- Antanas Grigoraitis, vargonininkas, chorvedys
- Petras Ivoškus, pedagogas, politinis veikėjas
- Vytautas Kleiva, pedagogas, politinis veikėjas
- Edvardas Kochas, pedagogas, politinis veikėjas
- Rasa Rimidytė, scenografė
- Augustinas Potockis, kalvis, kryždirbys
- Kazimieras Pliuskys, Paminkladirbys, pastatęs Laisvės paminklą.
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Luokės pagrindiniai keliai yra šie rajoniniai keliai:
- 2111 Ramučiai–Vidsodis–Luokė
- 2114 Užventis–Žaduvėnai–Luokė
- 4605 Viešvėnai–Luokė–Upyna–Dirvonėnai
- 4611 Luokė–Janapolė
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai /Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius, 2004.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ „"Žemaičių žemės" žurnalas. 2004 m. Nr. 3. Luokė“. Suarchyvuotas originalas 2007-10-27. Nuoroda tikrinta 2016-03-05.
- ↑ Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva, T. 4, Bostonas, Lietuvių Enciklopedijos Leidykla, 1968, 127 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis. Luokė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 701 psl.
- ↑ R. Stonkutė–Žukienė. Kuo vertėsi Luokės valsčiaus gyventojai tarpukario metais?
- ↑ Iškilūs Luokės krašto žmonės
- ↑ Лукники. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 102 psl. (rus.)
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Luokė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 481 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Luokė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 134 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Luokė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 665 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Luokė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 127 psl.
- Miestelio svetainė
- Luokės bendruomenė Archyvuota kopija 2007-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- Miestelio istorija
- Luokės vaizdai Archyvuota kopija 2007-03-01 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
![]() |
TELŠIAI – 21 km VIEŠVĖNAI – 14 km |
Kaunatava – 11 km UPYNA – 9 km |
![]() | ||||||||
Biržuvėnai – 6 km |
|
||||||||||
Janapolė – 14 km VARNIAI – 25 km |
Viekšnaliai – 7 km | Gaulėnai – 6 km UŽVENTIS – 16 km |