Birželio 26

Birželio 26 yra 177-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 178-oji). Nuo šios dienos iki metų pabaigos lieka 188 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė kovos su narkomanija diena;
• Tarptautinė diena prievartos aukoms paremti.

Vardadieniai

Jaunė – Jaunius – Jaunys – Jaunutė – Jaunutis – Mingauda – Mingaudas – Paulius – Povilas – Ramunė – Viltautas – Viltautė – Virgilijus

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1941:
  • Lietuvos didžiuosiuose miestuose baigėsi Birželio sukilimas.
  • Červenės tragedijos diena.

Gimimo dienos

• 1844 m. – Stanislovas Raila, advokatas, „Aušros“ bendradarbis, visuomenės veikėjas (m. 1918 m.).
• 1862 m. – Feliksas Galminas, Lietuvos knygnešys, savivaldybininkas (m. 1935 m.).
• 1865 m. – Vladislovas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Visuomenės veikėjas, kolekcininkas, Vilniaus mokslo ir meno draugijos muziejaus įkūrėjas (m. 1936 m.).
• 1898 m.:
  • Jonas Martinaitis, Lietuvos tapytojas, karikatūristas (m. 1947 m.).
  • Petras Ciunis, Lietuvos kariuomenės karininkas, dėstytojas, bibliotekininkas (m. 1979 m.).
• 1907 m. – Vytautas Maknys, Lietuvos teatro istorikas, pedagogas, vertėjas (m. 2003 m.).
• 1915 m. – Edmundas Arbas-Arbačiauskas, Lietuvos architektas, dailininkas (m. 2004 m.).
• 1920 m. – Saulius Lukėnas, Lietuvos mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1927 m. – Henrikas Banys, Lietuvos baleto artistas (m. 1986 m.).
• 1933 m. – Povilas Mataitis, Lietuvos choro dirigentas, folklorininkas, režisierius, pedagogas (m. 2022 m.).
• 1939 m.:
  • Roma Grinbergienė-Griniūtė, Lietuvos žurnalistė, rankininkė (m. 2003 m.).
  • Sigitas Serbenta, choro dirigentas ir muzikos mokytojas.
• 1941 m. – Audronė Kaukienė-Jakulienė, lietuvių kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos krašto visuomenės veikėja.
• 1942 m. – Gintautas Gaučys, muzikos mokytojas, vargonininkas, chorvedys, vargonininko ir chorvedžio Jono Gaučio sūnus.
• 1946 m. – Gintautas Navickas, pedagogas ir chorvedys.
• 1948 m. – Regina Steponavičiūtė, Lietuvos teatro režisierė, inscenizacijų autorė.
• 1950 m.:
  • Ivan Dološickij, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rimantas Laužackas, Lietuvos edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1954 m. – Henrika Šečkuvienė-Gunevičiūtė, lietuvių choro dirigentė ir pedagogė (m. 2023 m.).
• 1958 m. – Kęstutis Dainius, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Česlav Olševski, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Rolandas Rimkūnas, Lietuvos dailininkas grafikas, dizaineris, pedagogas, daugelio Lietuvos gyvenviečių herbų autorius.
• 1966 m. – Linas Šalkus, Lietuvos krepšinio treneris.
• 1968 m. – Juozas Šarkauskas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Vigilijus Sadauskas, inžinierius, VGTU docentas.
• 1972 m.:
  • Inga Likšaitė, lietuvių dailininkė, specializuojasi tekstilėje. Žinoma savo rankomis išsiuvinėtais foto portretais.
  • Rimvydas Podolskis, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1986 m. – Indrė Stonkuvienė, tv laidų vedėja, socialinių tinklų žvaigždė, aktorė

Mirtys

• 1808 m. – Liudvikas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1748 m.).
• 1921 m.:
  • Dovas Zaunius, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Diplomato Dovo Zauniaus, bibliografės, spaudos darbuotojos Mortos Zauniūtės tėvas (g. 1845 m.).
  • Mikelis Hofmanas, Mažosios Lietuvos poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas (g. 1889 m.).
• 1941 m.:
  • Antanas Gudonis, gydytojas, chirurgas, kankinys (g. 1911 m.).
  • Balys Giedraitis, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1890 m.).
  • Juozas Šarauskas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Lietuvos Skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas (g. 1894 m.).
  • Kazys Bizauskas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos banko steigėjų (g. 1892 m.).
  • Stanislovas Mačiulis, gydytojas chirurgas, kankinys (g. 1893 m.).
• 1944 m. – Mikalojus Katkus, prozininkas, etnografas, draudžiamos spaudos platintojas, visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas (g. 1852 m.).
• 1953 m. – Kazimieras Grybauskas, Lietuvos farmacininkas, botanikas (g. 1886 m.).
• 1986 m. – Petras Lukas, Lietuvos skulptorius, tapytojas realistas (g. 1897 m.).
• 1994 m. – Petras Janulis, Lietuvos architektas urbanistas (g. 1906 m.).
• 1997 m. – Vytautas Kancleris, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1925 m.).
• 1999 m. – Vincas Natkevičius, Lietuvos literatūrologas, pedagogas, rezistentas (g. 1918 m.).
• 2003 m. – Roma Grinbergienė-Griniūtė, Lietuvos žurnalistė, rankininkė (g. 1939 m.).
• 2009 m. – Arūnas Albinas Visockas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas (g. 1960 m.).
• 2010 m. – Algirdas Mykolas Brazauskas, sovietinis partinis veikėjas, Lietuvos prezidentas (g. 1932 m.).
• 2017 m. – Feliksas Sliesoriūnas, Lietuvos istorikas, pedagogas (g. 1931 m.).
• 2023 m. – Stasys Vėlyvis, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir civilprocesualistas (g. 1938 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1243 – įvyko Kiose Dage mūšis tarp mongolų ordos armijos, vadovaujamos karvedžio Baidžu ir Rumo sultonato armijos, vadovaujamos seldžiukų sultono Kei-Chusravo II. Mūšis vyko Kiose Dage tarpeklyje, į šiaurę nuo Erzindžano, šiaurės Turkijoje, pasibaigė mongolų pergale;
• 1794 – įvyko Fleurus mūšis, svarbus mūšis, turėjęs daug įtakos Prancūzijos revoliucijos likimui. Taip pat pirmas mūšis, kuriame buvo panaudota oro žvalgyba;
• 1819 – vokiečių baronas Karlas fon Draisas užpatentavo dviratį
• 1945 – pasirašyta Jungtinių Tautų chartija.

Gimimo dienos

• 1730 m. – Šarlis Mesjė, prancūzų astronomas, pirmojo ūkų ir žvaigždžių spiečių katalogo autorius (m. 1817 m.).
• 1821 m. – Bartolomė Mitrė, Argentinos politikas, karininkas, rašytojas. 1862–1868 m. buvo Argentinos prezidentu (m. 1906 m.).
• 1829 m. – Geronimo, žymus etninių Amerikos gyventojų, čirikavų apačių, lyderis, kelis dešimtmečius kovojęs prieš Meksikos ir JAV ekspansiją į apačių genčių žemes. (m. 1909 m.).
• 1866 m. – Džordžas Edvardas Karnarvonas, 5-asis Karnarvono erlas, anglų archeologas egiptologas (m. 1923 m.).
• 1908 m. – Salvadoras Aljendė, Čilės politikas, socialistas, Čilės prezidentas nuo 1970 iki 1973 m. Savo prezidentavimo metu įvedė visuotinę sveikatos apsaugos sistemą, reformavo švietimo sistemą, bandė sustiprinti ekonomikos valstybinę kontrolę. Mirė 1973 m. per A. Pinočeto įvykdytą pučą. Mirties priežastys neaiškios – pagal vieną versiją jis nusižudė, pagal kitą – buvo nužudytas Pinočeto šalininkų (m. 1973 m.).
• 1925 m. – Pavelas Beliajevas, sovietų kosmonautas, nusipelnęs sporto meistras (m. 1970 m.).
• 1926 m. – Marijanas Turskis, Lietuvos žydų kilmės lenkų istorikas ir žurnalistas, buvęs žydų istorijos instituto asociacijos prezidentas, aktyvus Lenkijos žydų visuomenės veikėjas (m. 2025 m.).
• 1947 m. – Peteris Sloterdaikas, vokiečių filosofas.
• 1951 m. – Fusaė Ota, Japonijos politikė, 2000–2008 m. ėjusi Osakos prefektūros gubernatorės pareigas ir tapusi pirmąja moterimi gubernatore Japonijos istorijoje.
• 1963 m.:
  • Michailas Borisovičius Chodorkovskis, Rusijos žydų kilmės verslininkas, buvęs koncerno Jukos Prezidentas ir vadybininkas (CEO) iki 2003 metų tituluotas turtingiausiu Rusijos žmogumi.
  • Janas Martelas, Kanados rašytojas, kilęs iš Ispanijos.
• 1968 m. – Polas Maldinis, Italijos futbolininkas, vienas geriausių pasaulyje gynėjų.
• 1970 m. – Sean Patrick Hayes, amerikiečių aktorius ir komikas.
• 1971 m. – Massimiliano „Max“ Biaggi, profesionalus motociklininkas iš Italijos. Jis yra keturis kartus 250 cm³ pasaulio čempionato nugalėtojas (nuo 1994 iki 1997 m.). Nuo 2007 m. italas lenktyniauja Pasaulio Superbike čempionate.
• 1973 m. – Jussi Sydänmaa, suomių sunkiojo roko grupės Lordi gitaristas, labiau pagarsėjęs sceniniu pseudonimu – AMEN.
• 1975 m. – Jean-Paul Abalo Yaovi, baigęs karjerą futbolininkas, gynėjas, buvęs Togo rinktinės kapitonas, paskuriniu metu rungtyniavo Sudano klube Al-Merrikh.
• 1977 m. – Johan Niemann, Švedijos muzikantas, geriausiai žinomas kaip buvęs simfoninio metalo muzikos grupės Therion narys. Šiuo metu jis groja Demonoid, Mind's Eye ir Evergrey.
• 1978 m. – Chuanas Romanas Rikelmė, Argentinos futbolininkas. Užima atakuojančiojo saugo poziciją.
• 1979 m. – Wálter Herrmann Heinrich, Argentinos krepšininkas, žaidžiantis šios šalies nacionalinėje rinktinėje.
• 1980 m.:
  • Jason Schwartzman, amerikiečių aktorius.
  • Michael Vick, amerikiečių futbolininkas.
• 1981 m. – Agustinas Orionas, Argentinos futbolininkas, Estudiantes de La Plata klubo pagrindinis vartininkas.
• 1983 m. – Felipė Melas Visentė de Karvaljas, Brazilijos futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančiojo saugo pozicijoje. Italijos klubo Juventus žaidėjas.
• 1984 m.:
  • Deron Williams, krepšininkas, žaidžiantis NBA, Utah „Jazz“ įžaidėjo pozicijoje.
  • Raymond Felton, krepšininkas žaidžiantis NBA, Šarlotės Bobcats klube, įžaidėjo pozicijoje.
• 1987 m. – Samiras Nasri, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Arsenal klubo saugas.
• 1993 m. - gimė JAV dainininkė Ariana Grande

Mirtys

• 1541 m. – Fransiskas Pisaras, ispanų konkistadoras. Panamos ir Peru užkariavimų dalyvis (g. 1471 m.).
• 1943 m. – Karl Landsteiner, 1930 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1868 m.).
• 1957 m. – Alfredas Dėblinas, vokiečių ligų gydytojas ir rašytojas (g. 1878 m.).
• 1974 m. – Karlis Eglė, latvių literatūros tyrinėtojas, bibliografas (g. 1887 m.).
• 1975 m. – Josemaría Escrivá de Balaguer, katalikų kunigas, Opus Dei (liet. Dievo Darbas) prelatūros įkūrėjas, 2002 metais spalio 6 d. paskelbtas šventuoju (g. 1902 m.).