Kužiai
Šis straipsnis apie miestelį Šiaulių rajone. Apie kaimą Šalčininkų rajone skaitykite straipsnyje Kužiai (Šalčininkai).
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Kužiai |
||
| Koordinatės | 55°58′59″š. pl. 23°08′17″r. ilg. / 55.983°š. pl. 23.138°r. ilg.Koordinatės: 55°58′59″š. pl. 23°08′17″r. ilg. / 55.983°š. pl. 23.138°r. ilg. | |
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šiaulių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kužių seniūnija | |
| Gyventojų | 1 168 | |
 Vikiteka |
KužiaiVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Куже, Кужи[1] | |
Kužiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie automobilių magistralės E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ir geležinkelio Vilnius–Klaipėda, 12 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, kairiajame Ringuvos krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-80028).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pietvakariniame miestelio pakraštyje yra geležinkelio stotis.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
GRUZDŽIAI – 16 km VERBŪNAI – 6 km |
| |||||||||
| Amaliai – 2 km KURŠĖNAI – 13 km |
|
||||||||||
| Gilaičiai – 7 km | Noreikiai – 6 km ŠIAULIAI – 13 km | ||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į šiaurės rytus nuo Kužių yra Luponių piliakalnis. Vietovė minima nuo XVII a. vidurio. 1653 m. pastatyta bažnyčia. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Miestelis ėmė augti XIX amžiuje, kai prie kelio Šiauliai–Telšiai čia buvo pastatyta pašto stotis. Smarkiai nukentėjo per Pasaulinius karus. 1915 m. ir 1944 m. Kužiai sudegė.
1933 m. įsteigta pradžios mokykla, 1940–1994 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1994 m. Kužių vidurinė mokykla.
Antrojo pasaulinio karo metu 1,5 km į šiaurės rytus nuo Kužių esančiame Lužtino miške naciai sušaudė apie 8000 Šiaulių geto ir Šiaulių kalėjimo kalinių. Po Antrojo pasaulinio karo ties Kužiais prie Šiaulių–Mažeikių geležinkelio veikė lietuvių partizanai. 1968 m. prie miestelio prijungti Kalnelio ir Kužių kaimai.1950-1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė, 1950–1975 m. – apylinkės centras. 1946 m. pastatyta medinė Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. 1947 m. įkurta biblioteka, ambulatorija, lopšelis – darželis. [3]
2001 m. patvirtintas Kužių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919-1950 m. | Kužių valsčiaus centras |
| 1950-1975 m. | Kužių apylinkės centras |
| 1975-1995 m. | Kužių apylinkė |
| nuo 1995 m. | Kužių seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liaudies etimologija miestelio pavadinimą sieja su bendriniu žodžiu kužis – „arklys, kumelys, kumeliukas“.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1865 m.*[1] | 1886 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 96 | 94 | 220 | 180 | 141 | 435 | ||
| 1978 m.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | ||
| 788 | 872 | 1 370 | 1 150 | 1 420 | 1 168 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kužių kapinėse palaidotas:
- Jonas Sidaravičius (1937), tapytojas, dailėtyrininkas, kolekcionierius.
- Matas Veitas, pedagogas, 1922–1933 m. Šiaulių apskrities veterinarijos gydytojas.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 2011 m. pabaigos[13] veikė UAB „Kužių agroįmonė“, viena didžiausių mėsos perdirbėjų Šiaulių apskrityje.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kužių bažnyčios vakarų fasadas
Kužių seniūnija
Koplytstulpis Kužiuose
Įvažiavimas į Kužius nuo Verbūnų
Genocido aukų kapai Lužtino miške
Masinė kapavietė Lužtino miške
Antroji kapavietė Lužtino miške
Paminklinė lenta prie kelio Kužiai–Verbūnai
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 821 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Kužiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 354 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kužiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 271 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kužiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 292 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kužiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 457 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ http://www.adminbiuras.lt/teismu-praktika/case_1529
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kužiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 26 psl.
| ||||||||||||||