Tauragės apskritis (1918–1950)
| Tauragės apskritis (1918–1950) | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Administracinis centras | Tauragė | |||
| Valsčiai | 15 (1919), 13 (1923), 8 (1949) | |||
| 1918–1939 m. | ||||
| 1939–1944 m. | ||||
| 1944–1950 m. | ||||
| Gyventojų | 110 965 (1923), 137 588 (1940), 118 000 (1942) | |||
| Plotas | 3 351 km² (1923), 1 693 km² (1949) | |||
Tauragės apskritis – buvęs Lietuvos administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 1918–1950 m. Centras – Tauragė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskritis sudaryta 1918 m. pirmojoje pusėje vokiečių valdžios iš Pajūrio apskrities. 1918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai, 1941–1944 m. Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardai.
1947 m. 1 valsčius perduotas naujai Jurbarko apskričiai, 3 valsčiai – Šilutės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. ji buvo panaikinta ir padalinta į keturias dalis. Didžioji dalis (29) apylinkės pertvarkyta į Tauragės rajoną. Dalis teritorijos perduota Pagėgių rajonui (3 apylinkės), Skaudvilės rajonui (20 apylinkių) ir Šilalės rajonui (18 apylinkių).
1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Tauragės apskritis.
Valsčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:
| Pavadinimas | Laikotarpis | Centras |
|---|---|---|
| Batakių valsčius | 1919–1950 | Batakiai |
| Eržvilko valsčius | 1919–1947 | Eržvilkas |
| Gaurės valsčius | 1920–1950 | Gaurė |
| Kaltinėnų valsčius | 1919–1948 | Kaltinėnai |
| Kvėdarnos valsčius | 1919–1948 | Kvėdarna |
| Laukuvos valsčius | 1920–1948 | Laukuva |
| Pagramančio valsčius | 1919, 1947–1950 | Pagramantis |
| Pajūrio valsčius | 1919 | Pajūris |
| Sartininkų valsčius | 1919 | Sartininkai |
| Sartininkų-Žygaičių valsčius | 1920–1933 | Sartininkai, Žygaičiai |
| Skaudvilės valsčius | 1919–1950 | Skaudvilė |
| Šilalės valsčius | 1919–1950 | Šilalė |
| Švėkšnos valsčius | 1919–1947 | Švėkšna |
| Tauragės valsčius | 1919–1950 | Tauragė |
| Upynos valsčius | 1919, 1947–1950 | Upyna |
| Vainuto valsčius | 1919–1947 | Vainutas |
| Žemaičių Naumiesčio valsčius | 1919–1947 | Žemaičių Naumiestis |
| Žygaičių valsčius | 1933–1950 | Žygaičiai |
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 110 965 žmonės:[6]
- Lietuviai – 89,7% (99547);
- Žydai – 5,56% (6168);
- Vokiečiai – 3,36% (3731);
- Rusai – 0,77% (849);
- Lenkai – 0,36% (400);
- Baltarusiai – 0,04% (44);
- Kiti – 0,2% (226).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tauragės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 280
- Tauragės apskritis (1918–1950). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 994–995
- Tauragės apskritis (1918–1950). Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 340
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tauragės apskrities istorija Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||||||||
