Tauragės apskritis (1918–1950)
Tauragės apskritis (1918–1950) | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Administracinis centras | Tauragė | |||
Valsčiai | 15 (1919), 13 (1923), 8 (1949) | |||
1918-1939 | ![]() | |||
1939-1944 | ![]() | |||
1944-1950 | ![]() | |||
Gyventojų | 110 965 (1923), 137 588 (1940), 118 000 (1942) | |||
Plotas | 3 351 km² (1923), 1 693 km² (1949) |
Tauragės apskritis - Lietuvos Respublikos administracinis vienetas, egzistavęs 1918-1950 m.
Apskritis sudaryta 1918 m. pirmojoje pusėje vokiečių valdžios iš Pajūrio apskrities. 1918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai, 1941–1944 m. Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardai.
1947 m. 1 valsčius perduotas naujai Jurbarko apskričiai, 3 valsčiai – Šilutės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. ji buvo panaikinta ir padalinta į keturias dalis. Didžioji dalis (29) apylinkės pertvarkyta į Tauragės rajoną. Dalis teritorijos perduota Pagėgių rajonui (3 apylinkės), Skaudvilės rajonui (20 apylinkių) ir Šilalės rajonui (18 apylinkių).
1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Tauragės apskritis.
Suskirstymo raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
1919 | 15 valsčių: Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Naumiesčio valsčius, Pagramančio valsčius, Pajūrio valsčius, Sartininkų valsčius (du valsčiai), Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Upynos valsčius, Vainuto valsčius | |||
1923 (išsamiau) |
3351 | 110 965 | 13 valsčių: Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Gaurės valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Laukuvos valsčius, Naumiesčio valsčius, Sartininkų-Žygaičių valsčius, Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Vainuto valsčius |
|
1939 | 3266 | |||
1940 | 137 588 | |||
1942 | 118 000 | |||
1943 | 3332 | |||
1949 (suskirstymas) |
1693 | 8 valsčiai (71 apylinkė) |
| |
1950 | 70 apylinkių |
Valsčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:
Valsčius | Laikotarpis | Centras |
Batakių valsčius | 1919–1950 | Batakiai |
Eržvilko valsčius | 1919–1947 | Eržvilkas |
Gaurės valsčius | 1920–1950 | Gaurė |
Kaltinėnų valsčius | 1919–1948 | Kaltinėnai |
Kvėdarnos valsčius | 1919–1948 | Kvėdarna |
Laukuvos valsčius | 1920–1948 | Laukuva |
Pagramančio valsčius | 1919, 1947–1950 | Pagramantis |
Pajūrio valsčius | 1919 | Pajūris |
Sartininkų valsčius | 1919 | Sartininkai |
Sartininkų-Žygaičių valsčius | 1920–1933 | Sartininkai? Žygaičiai? |
Skaudvilės valsčius | 1919–1950 | Skaudvilė |
Šilalės valsčius | 1919–1950 | Šilalė |
Švėkšnos valsčius | 1919–1947 | Švėkšna |
Tauragės valsčius | 1919–1950 | Tauragė |
Upynos valsčius | 1919, 1947–1950 | Upyna |
Vainuto valsčius | 1919–1947 | Vainutas |
Žemaičių Naumiesčio valsčius | 1919–1947 | Žemaičių Naumiestis |
Žygaičių valsčius | 1933–1950 | Žygaičiai |
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 110 965 žmonės:[1]
- Lietuviai – 89,7% (99547);
- Žydai – 5,56% (6168);
- Vokiečiai – 3,36% (3731);
- Rusai – 0,77% (849);
- Lenkai – 0,36% (400);
- Baltarusiai – 0,04% (44);
- Kiti – 0,2% (226).
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tauragės apskritis (1918–1950). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tauragės apskrities istorija Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
|