Šiaulėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šiaulėnai
Šiaulėnai, skveras.JPG
Skveras Šiaulėnuose
Siaulenai coat of arms.gif

Šiaulėnai
Koordinatės 55°40′37″š. pl. 23°24′04″r. ilg. / 55.677°š. pl. 23.401°r. ilg. / 55.677; 23.401 (Šiaulėnai)Koordinatės: 55°40′37″š. pl. 23°24′04″r. ilg. / 55.677°š. pl. 23.401°r. ilg. / 55.677; 23.401 (Šiaulėnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybės vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija Šiaulėnų seniūnija
Gyventojų (2011) 751
Commons-logo.svg Vikiteka ŠiaulėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šiaulė́nai
Kilmininkas: Šiaulė́nų
Naudininkas: Šiaulė́nams
Galininkas: Šiaulė́nus
Įnagininkas: Šiaulė́nais
Vietininkas: Šiaulė́nuose
Istoriniai pavadinimai rus. Шавляны[2][3]

Šiaulėnai – miestelis Radviliškio rajone, šalia kelio  148  RaseiniaiTytuvėnaiRadviliškis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1857 m.) ir kapinės su Šiaulėnų Šemetų koplyčia, Marcelino Šikšnio gimnazija, biblioteka, krašto muziejus, paštas (LT-82043). Išlikęs Šiaulėnų dvaras. Pro miestelį teka Šušvė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėti Szawlanij

Šiaulėnų dvaras minimas nuo 1492 m. Pirmoji Šiaulėnų bažnyčia pastatyta 1518 m. XIX a. pradžioje pradėjo veikti žydų sinagoga, dvi špitolės, parapijinė mokykla, apie dešimt parduotuvių, penkios karčiamos, trys aludės, traktierius, vaistinė.

Antrojo pasaulinio karo metu dauguma miestelio žydų buvo sunaikinti.

1995 m. gegužės 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Šiaulėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. ? Žemaitijos seniūnija
nuo XVI a. pradžios Šiaulėnų valsčiaus centras ?
XIX a. pradžia – 1919 m. ?
19191947 m. Šiaulių apskritis
19471950 m. Radviliškio apskritis
19501995 m. Šiaulėnų apylinkės centras Radviliškio rajonas
1995 Šiaulėnų seniūnijos centras Radviliškio rajono savivaldybė


Miestelio objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulėnų dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaulėnų dvaras.
Šiaulėnų dvaras 2021 m.

Šiaulėnų dvaras minimas nuo 1492 m. Pirmasis žinomas dvaro savininkas buvo Kontautas – žymus didikas, Žemaitijos seniūnas. Nuo 1554 m. Šiaulėnai atiteko Šemetoms, kurie giminystės ryšiais buvo susiję su Kęsgailomis ir Kontautais. Pirmasis Šemetų giminės Šiaulėnų dvaro savininkas buvo Stanislovas Šemeta.

Dabar dar yra išlikęs XIX a. pastatas su oranžerija, kuri jungė dvaro rūmus su tarnų namu. Šalia dvaro yra svirnas, koplytstulpis, kalvės griūvėsiai.

Šiaulėnų dvarui apsauga nėra paskelbta nei valstybiniu, nei regioniniu lygiu, nors į nekilnojamųjų vertybių registrą pastatas įrašytas. Keliolika pastarųjų metų dvaras priklausė privatiems asmenims. [4]

Šiaulėnų krašto muziejus 2021 m.

Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia.

Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1514 m., o dabartinė mūrinė – 1869 m. Jos statybą rėmė dvarininkas Jonas Šemeta, architektas Fulgentas Rimgaila (nespėjo išvysti savo kūrinio – numirė pirmaisiais dvaro statybos metais – 1870). Statybos truko devynerius metus. Virš bažnyčios durų užrašai lotynų ir lietuvių kalbomis skelbia: „Garbė Visagaliam Dievui“. Visas altorius padarytas iš dirbtinio marmuro.

Bažnyčia atspindi dviejų stilių architektūros bruožus – romaninės ir gotikinės. Yra stačiakampio plano ir dvibokštė. Vidus yra 3 navų, skliautuotas. Aplink Šventorių apjuosta metalinė ažūrinė tvora.

Šemetų koplyčia – mauzoliejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šemetų giminės koplyčia – mauzoliejus esantis Šiaulėnų miestelio kapinėse. Romantizmo epochos neorenesanso stiliaus pastatas. Koplyčia- mauzoliejus pastatytas 1850 m. iš lėšų, kurias skyrė Diktariškių dvaro savininkas Juozapas Šemeta. Ten amžinojo poilsio atgulė Šemetų giminės atstovai 2011 m. buvo atlikti koplyčios restauracijos darbai, dėl avarinės būklės. Koplyčią- mauzoliejų dengia Šemetų giminės herbas. Pastate eksponuojami kryžiai. [5]

Balio Buračo paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šemetų koplyčia – mauzoliejus 2021 m.

2011 m. liepos 30 d. Šiaulėnų miesto aikštėje buvo atidengtas ir pašventintas paminklas, Šiaulėnų miestelio kraštiečiui Baliui Buračui pagerbti. Paminklo autorius – Stasys Žirgulis.

Balys Burašas – vienas iš garsiausių Šiaulėnų miestelio asmenybių. Jo darbų kolekcija siekia: apie 4200 dainų, 7600 papročių, smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6400 margučių; 800 lietuviškų tautinių juostų. Surinkta fotodokumentų kolekciją sudarė 18 200 negatyvų ir apie 36 000 pozityvų, bet po II pasaulinio karo teišliko tik apie 11 000.[6]

Šiaulėnų krašto muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejaus įkūrėjas yra pripažįstamas Vitas Pranas Tutkus. Šiaulėnų krašto muziejus yra įsikūręs sename, prieškario laikais pastatytame name. Medinio pastato centrinėje dalyje yra išlikusi autentiška virtuvė su duonkepe krosnimi bei kaminu, kuriame seniau buvo rūkoma mėsa. Muziejus suskirstytas į tris dalis. Viena iš dalių skirta kraštiečiams, broliams Baliui ir Jonui Buračams. Kitas atskiras kambarys paskirtas Vladui Tiškui (garsus Nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjas). Pastato antrame aukšte eksponuojama sukaupta medžiaga apie šio krašto iškilius žmones ir eksponuojami įvairūs senoviniai buities rakandai, daiktai, reikmenys, prietaisai bei nuotraukos. Muziejuje galima apsilankyti virtualiai.[7]

Mūro kryžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mūro kryžius 2021 m.

Baltos spalvos apie 5 metrus aukštį siekiantis kryžiaus paminklas. Mūro kryžiumi pavadintas, nes yra iš betono, mūro. Anksčiau kryžius buvo sugriautas, bet dabar vėl restauruotas.

Paminklo kolonos masyvios. Statinys atviras iš visų pusių. Viršutinėje dalyje yra  koplytėlė, o jos viduje yra juodas metalinis kryžius su Nukryžiuotojo figūrėle. Stogą dengia metalinė iškaldinta didelė saulė.[8]

Šiaulės apžvalgos bokštas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulės apžvalgos bokštas yra 21 m. aukščio ir pastatytas ant aukščiausios apylinkės kalvos. Apžvalgos bokštas yra pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto miestelių esančiuose kalneliuose, nuo kurio matosi šių apylinkių vaizdai. Užlipus matomi ne tik Radviliškio miesto, bet ir Rėkyvos, Šiaulių daugiabučių viršūnes, taip pat greta esantys kaimai bei banguotas jų kraštovaizdis, eksploatuojami durpynai. Prie bokšto įrengtas pėsčiųjų takas, jis veda iki Kudinių piliakalnio Šiaulės kalno.[9]

Kudinų piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai – iš I tūkst. – II tūkst. pradžios išlikęs piliakalnis, įrengtas atskiroje kalvoje. Kudinų piliakalnis turi ne vieną pavadinimą. Jis dar gali būti vadinamas Šiaulės, Saulės kalnas. Jis įrengtas atskiroje kalvoje, netoli Šiaulės bokšto. Piliakalnio šlaitai statūs, 12-18 m aukščio, juose auga pavieniai medžiai, aikštelė apvali, 25 m skersmens, centre pastatytas kryžius. Piliakalnio prieigose, panašiai 2,5 ha plote matoma papėdės gyvenvietė.[10]

Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija.

Pirmoji mokykla įkurta 1805 m., kai prie bažnyčios buvo įsteigta parapinė pradinė mokykla. 1990 m. mokyklai suteiktas Marcelino Šikšnio vardas. 2014 m. gruodžio 30 d. mokykla tapo gimnazija.[11]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[3] 1903 m.*[2] 1923 m.sur.[12] 1959 m.sur.[13] 1970 m.sur.[14] 1979 m.sur.[15]
707 1 664 801 806 654 736
1982 m.[16] 1987 m.[17] 1989 m.sur.[18] 2001 m.sur.[19] 2011 m.sur.[20] -
837 861 960 890 751 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūros centras

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. 2,0 2,1 Шавляны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 90 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 752 psl. (Wikisources.org)
  4. Vikipedija ,,Šiaulėnų dvaras"
  5. Radviliškio viešoji biblioteka (2019), Iškalbingi praeities ženklai. Kultūros paveldo objektai Radviliškio rajone, 2-oji papildyta laida, 138–139 psl.
  6. Vikipedija ,,Balys Buračas
  7. Ž. Kavaliauskaitė (2003), Šiaulėnai saugo garsią istoriją.[1]
  8. Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka (2020). Mažosios architektūros objektai. Šiaulėnų ir Šaukoto krašte. 27 psl.
  9. Nesedėk namuose (2020), Šiaulės žemės apžvalgos bokštas. [2]
  10. Pamatyk Lietuvoje (2015–2020), Kudinų piliakalnis.[3]
  11. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos svetainė. [4]
  12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. ŠiaulėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 387 psl.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. ŠiaulėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 564 psl.
  17. Šiaulėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 176
  18. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  19. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Acokavai – 8 km RADVILIŠKIS – 22 km
Daugėlaičiai – 11 km
Blank-50px.png
Šiaulaičiai – 6 km
TYTUVĖNAI – 19 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kunigiškiai – 5 km
ŠAUKOTAS – 12 km