Kruopių valsčius
56°14′š. pl. 23°01′r. ilg. / 56.24°š. pl. 23.02°r. ilg.
| Kruopių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kruopiai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1947) Kuršėnų apskritis (1947–1950) |
Kruopių valsčius (rus. Крупенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kruopiai. Išlikęs XIX a. pab. – XX a. pr. statytas valsčiaus pastatas, kuriame įsikūrusi Kruopių pagrindinė mokykla.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[2] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Akmenės rajonui (1 apylinkė) ir Žagarės rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4301 | 430 kiemų [3] | 3 seniūnijos | 54 | |
| 1923 m. (išsamiau) |
253 | 5859 | 1151 | 92 gyvenvietės [4] | |
| 1932 m. | 192 | 6000 | 9 seniūnijos [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
256 | 9 apylinkės [6] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Baužai | Baužų seniūnija | Baužų apylinkė |
| Kruopiai | Kruopių seniūnija | Kruopių apylinkė |
| Pailiai | Pailių seniūnija | Pailių apylinkė |
| Pleikiai | Pleikių seniūnija | Pleikių apylinkė |
| Rudausiai | Rudausių seniūnija | Rudausių apylinkė |
| Saunoriai II | Saunorių II seniūnija | Saunorių II apylinkė |
| Spaigiai | Spaigių seniūnija | Spaigių apylinkė |
| Šliupščiai | Šliupščių seniūnija | Šliupščių apylinkė |
| Viliočiai | Viliočių seniūnija | Viliočių apylinkė |
| Iš viso: | 9 seniūnijos | 9 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 5859 žmonės:[10]
- Lietuviai - 86,26% (5054);
- Latviai - 12% (703);
- Rusai - 0,79% (46);
- Lenkai - 0,48% (28);
- Vokiečiai - 0,34% (20);
- Žydai - 0,05% (3);
- Kiti - 0,09% (5).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1928 | Gembūtės | Jonas Lalas, aktorius | 2007 |
| 1928 | Jukniai | Aldona Jonaitytė, kalbininkė | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Kruopių valsčiaus pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 297
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 695 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 705–706 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67–68
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys