Gardino apskritis (Rusija)
| Gardino apskritis Гродненскій уѣздъ | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Administracinis centras | Gardinas | ||||||
| Valsčiai | 21 (1913 m.) | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| 1795-1797 |  Slanimo gubernija
| ||||||
| 1797-1801 | Lietuvos gubernija
| ||||||
| 1801-1915 |  Gardino gubernija
| ||||||
| Gyventojų | 204 900 (1897 m.) | ||||||
| Plotas | 4 300 km² (1897) | ||||||
.svg){kind=small}
_(1845).png)
Gardino apskritis arba Gardino ujezdas (rus. Гродненскій уѣздъ) – Rusijos imperijos laikų administracinis vienetas, Gardino gubernijos (prieš tai – Lietuvos gubernijos) dalis. Administracinis centras – Gardinas.
Apskritis apėmė didžiąją dalį senosios LDK Gardino apskrities teritorijų. Ji buvo ten, kur dabar yra Baltarusijos Gardino ir Berastavicos rajonai, Lietuvos Druskininkų savivaldybė ir Lazdijų rajono ir Varėnos rajono pietinės dalys.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gardino apskritis sudaryta iš to paties pavadinimo apskrities 1795 m., ATR teritoriją užėmus Rusijai.
1897 m. surašymo duomenimis apskrityje gyveno 204,9 tūkst. gyventojų, iš kurių 65,7 % laikė save baltarusiais, 19,9 % – žydais, 6,2 % – rusais, 5,7 % – lenkais, 1,4 % – lietuviais.[1]
1915 m. Pirmojo pasaulinio karo metu kraštą okupavusi Vokietijos imperija Gardino apskritį įjungė į Gardino-Balstogės sritį. 1920 m. apskrities administravimą perėmė Antroji Lenkijos Respublika, kuri čia suformavo Gardino apskritį.
Valsčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1913 m. čia buvo 21 valsčius:[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [1]
- ↑ Волостныя, станичныя, сельскія, гминныя правленія и управленія, а также полицейскіе станы всей Россіи съ обозначеніем мѣста ихъ нахожденія. Кіевъ, Изд-во Т-ва Л. М. Фишъ: 1913.
- Gardino girios kolonizacija (len.) Archyvuota kopija 2008-03-11 iš Wayback Machine projekto.
- Гродненский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893. (rus.)
- Gardino apskrities gyvenvietės 1905 m.
| ||||||||||
