Pereiti prie turinio

Raseinių valsčius

55°23′š. pl. 23°07′r. ilg. / 55.38°š. pl. 23.12°r. ilg. / 55.38; 23.12

Raseinių valsčius
Laikotarpis: XIII a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Raseiniai,
Paraseinys (1913)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija (1413, ~1550)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernijaRaseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Raseinių apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija Nacistinė Vokietija
OstlandasRaseinių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRRaseinių apskritis (1944–1950)

Raseinių valsčius (rus. Россiенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Raseiniai.

Henrikas Lovmianskis teigia, kad valsčius buvo jau XIII a.[1][2] 1253 m. pusę Raseinių valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[3] 1413 m. priskirtas Žemaitijos seniūnijai.[4]

1528 m. apskrities bajorai sudarė vėliavą iš 205 raitelių. XVI a. 2-ojoje pusėje Raseinių valsčius buvo vienas didžiausių Žemaitijoje.[5] XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.[6] Vėliau suformuotas didesnis pavietas, XVIII a. tapęs Raseinių reparticija.

XIX a. Raseinių valsčius, kaip ir kiti carmečio valsčiai, buvo dabartinės seniūnijos lygmens, jis priklausė Kauno gubernijai.[7] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Raseinių rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1667 m.111 dvarų222 bajorų dūmai [8][9]
1877 m.7194746 kiemai [10]5 seniūnijos118
1923 m.
(išsamiau)
27378001574125 gyvenvietės [11]
1932 m.259960010 seniūnijos [12]
1949-01-01
(išsamiau)
26810 apylinkių [13]
Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.[15]Apylinkė, 1949 m.[16]
AlėjaiAlėjų seniūnijaAlėjų apylinkė
BaraičiaiBaraičių seniūnijaBaraičių apylinkė
BedančiaiBedančių seniūnijaBedančių apylinkė
DumšiškiaiDumšiškių seniūnijaDumšiškių apylinkė
KalnujaiKalnųjų seniūnijaKalnujų apylinkė
KasbaraičiaiKazbaraičių seniūnijaKasbaraičių apylinkė
KlusaiKlusų seniūnijaKlusų apylinkė
LaužaiLaužų seniūnijaLaužų apylinkė
PašlynisPaišlynio seniūnijaPašlynio apylinkė
StonaiStonų seniūnijaStonų apylinkė
Iš viso:10 seniūnijų10 apylinkių

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1863KaukėnaiVincas Kazanauskas, knygnešys, daraktorius1930
1893PaupysLeopoldas Dymša, diplomatas1959
1908NemakščiaiPovilas Julius Labanauskas, jūrų karininkas1999
1915PašlynisViktoras Alekna, žurnalistas, rašytojas2008
1921AukštašlynisVytautas Sirtautas, kalbininkas, poetas2008
1937GūraiVytautas Andriulis, teisės istorikas2017
1938AlėjaiEleonora Matulaitė, aktorė
1943PapušynysMarija Danutė Jukniūtė, grafikė2023
  1. ↑ Mapa podziały politycznego krajów bałtyckich w epoce plemiennej (XIII w.). // Henryk Łowmiański. „Studja nad początkami społeczeństwa i państwa litewskiego“, tom 2. – Wilno, 1932. // psl. I (priedas).
  2. ↑ Algirdas Antanas Gliožaitis. „Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose: Nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios“. – Vilnius, Gairės, 2008. ISBN 978-9955-759-18-8 // psl. 15–16
  3. ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 17
  4. ↑ Algirdas Antanas Gliožaitis. „Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose: Nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios“. – Vilnius, Gairės, 2008. ISBN 978-9955-759-18-8 // psl. 29–30
  5. ↑ Raseinių istorija(parengė Kazys Misius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-01).
  6. ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
  7. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  8. ↑ LCVIA (Senųjų aktų archyvas) Vilniuje, Sgn. 3234, Księga skarbu litewskiego.
  9. ↑ Ježis Ochmanskis. „Senoji Lietuva“. – Vilnius, Mintis, 1996. // psl. 242, 245
  10. ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  11. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 216; tekstas Vikišaltiniuose
  12. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
  13. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
  14. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 650 psl.
  15. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 658 psl.
  16. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110