Raseinių valsčius
55°23′š. pl. 23°07′r. ilg. / 55.38°š. pl. 23.12°r. ilg.
| Raseinių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Raseiniai, Paraseinys (1913) |
| Žemaitijos seniūnija (1413, ~1550) | |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
| Raseinių apskritis (1919–1940) | |
| Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
| Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1950) |
Raseinių valsčius (rus. Россiенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Raseiniai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Henrikas Lovmianskis teigia, kad valsčius buvo jau XIII a.[1][2] 1253 m. pusę Raseinių valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[3] 1413 m. priskirtas Žemaitijos seniūnijai.[4]
1528 m. apskrities bajorai sudarė vėliavą iš 205 raitelių. XVI a. 2-ojoje pusėje Raseinių valsčius buvo vienas didžiausių Žemaitijoje.[5] XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.[6] Vėliau suformuotas didesnis pavietas, XVIII a. tapęs Raseinių reparticija.
XIX a. Raseinių valsčius, kaip ir kiti carmečio valsčiai, buvo dabartinės seniūnijos lygmens, jis priklausė Kauno gubernijai.[7] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Raseinių rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1667 m. | 111 dvarų | 222 bajorų dūmai [8][9] | |||
| 1877 m. | 7194 | 746 kiemai [10] | 5 seniūnijos | 118 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 273 | 7800 | 1574 | 125 gyvenvietės [11] | |
| 1932 m. | 259 | 9600 | 10 seniūnijos [12] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 268 | 10 apylinkių [13] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Povilas Naruševičius, tijūnas nuo 1536 m.
- Antanas Bakšys, 1932 m.[14]
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[15] | Apylinkė, 1949 m.[16] |
|---|---|---|
| Alėjai | Alėjų seniūnija | Alėjų apylinkė |
| Baraičiai | Baraičių seniūnija | Baraičių apylinkė |
| Bedančiai | Bedančių seniūnija | Bedančių apylinkė |
| Dumšiškiai | Dumšiškių seniūnija | Dumšiškių apylinkė |
| Kalnujai | Kalnųjų seniūnija | Kalnujų apylinkė |
| Kasbaraičiai | Kazbaraičių seniūnija | Kasbaraičių apylinkė |
| Klusai | Klusų seniūnija | Klusų apylinkė |
| Laužai | Laužų seniūnija | Laužų apylinkė |
| Pašlynis | Paišlynio seniūnija | Pašlynio apylinkė |
| Stonai | Stonų seniūnija | Stonų apylinkė |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1863 | Kaukėnai | Vincas Kazanauskas, knygnešys, daraktorius | 1930 |
| 1893 | Paupys | Leopoldas Dymša, diplomatas | 1959 |
| 1908 | Nemakščiai | Povilas Julius Labanauskas, jūrų karininkas | 1999 |
| 1915 | Pašlynis | Viktoras Alekna, žurnalistas, rašytojas | 2008 |
| 1921 | Aukštašlynis | Vytautas Sirtautas, kalbininkas, poetas | 2008 |
| 1937 | Gūrai | Vytautas Andriulis, teisės istorikas | 2017 |
| 1938 | Alėjai | Eleonora Matulaitė, aktorė | |
| 1943 | Papušynys | Marija Danutė Jukniūtė, grafikė | 2023 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mapa podziały politycznego krajów bałtyckich w epoce plemiennej (XIII w.). // Henryk Łowmiański. „Studja nad początkami społeczeństwa i państwa litewskiego“, tom 2. – Wilno, 1932. // psl. I (priedas).
- ↑ Algirdas Antanas Gliožaitis. „Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose: Nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios“. – Vilnius, Gairės, 2008. ISBN 978-9955-759-18-8 // psl. 15–16
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 17
- ↑ Algirdas Antanas Gliožaitis. „Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose: Nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios“. – Vilnius, Gairės, 2008. ISBN 978-9955-759-18-8 // psl. 29–30
- ↑ Raseinių istorija(parengė Kazys Misius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-01).
- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ LCVIA (Senųjų aktų archyvas) Vilniuje, Sgn. 3234, Księga skarbu litewskiego.
- ↑ Ježis Ochmanskis. „Senoji Lietuva“. – Vilnius, Mintis, 1996. // psl. 242, 245
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 216; tekstas Vikišaltiniuose
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 650 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 658 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110