Raseinių valsčius
| Raseinių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Raseiniai, Paraseinys (1913) |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | XVI a. |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Raseinių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1950) |
Raseinių valsčius (rus. Россiенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Raseiniai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1253 m. pusę Raseinių valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] 1528 m. apskrities bajorai sudarė vėliavą iš 205 raitelių. XVI a. 2-ojoje pusėje Raseinių valsčius buvo vienas didžiausių Žemaitijoje.[2] XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.[3] 1667 m. paviete buvo 222 bajorų dūmai. Vėliau suformuotas didesnis pavietas, XVIII a. tapęs Raseinių reparticija.
XIX a. Raseinių valsčius, kaip ir kiti carmečio valsčiai, buvo dabartinės seniūnijos lygmens. Jis gyvavo iki XX a. vidurio – jis panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Raseinių rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923[4] | 273 | 7800 | 1574 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
268 | 10 apylinkių [5] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Povilas Naruševičius, tijūnas nuo 1536 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|
| Alėjai | Alėjų apylinkė |
| Baraičiai | Baraičių apylinkė |
| Bedančiai | Bedančių apylinkė |
| Dumšiškiai | Dumšiškių apylinkė |
| Kalnujai | Kalnujų apylinkė |
| Kasbaraičiai | Kasbaraičių apylinkė |
| Klusai | Klusų apylinkė |
| Laužai | Laužų apylinkė |
| Pašlynis | Pašlynio apylinkė |
| Stonai | Stonų apylinkė |
| Iš viso: | 10 apylinkių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1863 | Kaukėnai | Vincas Kazanauskas, knygnešys, daraktorius | 1930 |
| 1893 | Paupys | Leopoldas Dymša, diplomatas | 1959 |
| 1908 | Nemakščiai | Povilas Julius Labanauskas, jūrų karininkas | 1999 |
| 1915 | Pašlynis | Viktoras Alekna, žurnalistas, rašytojas | 2008 |
| 1921 | Aukštašlynis | Vytautas Sirtautas, kalbininkas, poetas | 2008 |
| 1937 | Gūrai | Vytautas Andriulis, teisės istorikas | 2017 |
| 1938 | Alėjai | Eleonora Matulaitė, aktorė | |
| 1943 | Papušinis | Marija Danutė Jukniūtė, grafikė | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
- ↑ Raseinių istorija(parengė Kazys Misius). – Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-01).
- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). – Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110