Gardino gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gardino gubernija
rus. Гродненская губерния

 

1801 – 1915
Gubernija Rusijos imperijoje
Valstybė Rusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
Generalgubernatorija Vilniaus generalgubernatorija
Administracinis centras Gardinas
Apskritys 8 (1801), 11 (1843)
Gubernatorius Gardino gubernatorius
Gyventojų 1 631 645 (1901)
Plotas 36 300 km²

Gardino gubernija (iki 1840 m., kol galiojo Lietuvos Statutas, vadinta Lietuvos Gardino gubernija; rus. Гродненская губерния, blrs. Гродзенская губерня, lenk. Gubernia grodzieńska) – 18011915 m. Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas, buvęs dabartinės Gudijos vakaruose, Lenkijos šiaurės vakaruose ir Lietuvos teritorijoje – dabartinėje Druskininkų savivaldybėje, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono pietinėse dalyse.[1] Centras – Gardinas. Gubernija šiaurėje ribojosi su Suvalkų gubernija, šiaurės rytuose su Vilniaus gubernija, rytuose su Minsko gubernija, pietuose su Volynės gubernija, pietvakariuose su Chelmo gubernija ir Liublino gubernija, vakaruose su Lomžos gubernija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gubernija sudaryta 1801 m. rugsėjo 21 d. faktiškai buvusios Slanino gubernijos vietoje, padalijus Lietuvos guberniją (gyvavo 17971801 m.) ir užėmė 36 300 km² plotą. 1842 m. gruodžio 30 d. prie gubernijos buvo prijungta Balstogės sritis, Lydos apskritis priskirta Vilniaus gubernijai, Naugarduko apskritis – Minsko gubernijai.[2] Iki 1912 m. Gardino gubernija priklausė Vilniaus generalgubernatorijai.[3] I pasaulinio karo metu 1915 m. visą guberniją užėmė Vokietijos imperija ir sukūrė naują administracinį vienetą Balstogės-Gardino sritį, kuri priklausė Oberostui.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gubernijos apskritys 1913 m.
Gubernijos valsčiai 1890 m.

Iš pradžių guberniją sudarė Bresto, Gardino (priklausė ir dabartinės Lietuvos teritorijos dalys), Kobryno, Lydos, Naugarduko, Pružanų, Slanimo ir Valkavisko apskritys. 1842 m. prie gubernijos prijungus Balstogės sritį prie gubernijos buvo prijungtos Balstogės, Bielsko ir Sokulkos apskritys, Lydos apskritis priskirta Vilniaus gubernijai, Naugarduko apskritis – Minsko gubernijai. XX a. pradžioje guberniją sudarė 9 apskritys:[4]

Apskritis Centras Plotas,
kv. vrst.
Gyventojai
Balstogės apskritis Balstogė (56 629) 2551,8 187 531 (1889)
Bielsko apskritis Bielskas (7012) 3130,3 175 855 (1889)
Bresto apskritis Brestas (41 615) 4299,7 193 851 (1889)
Gardino apskritis Gardinas (49 952) 3770,0 137 779 (1891)
Kobryno apskritis Kobrynas (8998) 4645,3 159 209 (1894)
Pružanų apskritis Pružanai (7634) 3659,4 139 879 (1897)
Slanimo apskritis Slanimas (15 893) 6359,2 233 506 (1897)
Sokulkos ujezdas Sokulka (7595) 2290,0 113 746 (1897)
Valkavisko apskritis Valkaviskas (7071) 3358,0 125 817 (1889)

1913 m. buvo 178 valsčiai, 2276 seniūnijos, 25 miestai, 9370 kitos gyvenvietės.[5]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1803 m. gubernijoje gyveno 591 000 gyventojų, 1857 m. 848 000 gyventojų. 1897 m. gubernijoje gyveno apie 3366 lietuvių, 2874 iš jų Gardino apskrityje. Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis gubernijoje gyveno 1 603 409 gyventojai, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:[6]

Apskritys Gudai Ukrainiečiai Žydai Lenkai Rusai Lietuviai Vokiečiai
Gubernijoje 44,0 % 22,6 % 17,4 % 10,1 % 4,6 % 0,2 % 0,6 %
Balstogės 26,1 % 28,3 % 34,0 % 6,7 % 0,01 % 3,6 %
Bielsko 4,9 % 39,1 % 14,9 % 34,9 % 5,9 % 0,004 %
Bresto 1,8 % 64,4 % 20,8 % 3,9 % 8,1 % 0,007 %
Gardino 65,7 % 19,9 % 5,7 % 6,2 % 1,4 %
Kobryno 0,8 % 79,6 % 13,7 % 2,2 % 3,1 % 0,007 %
Pružanų 75,5 % 6,7 % 12,8 % 1,4 % 3,0 % 0,02 %
Slanimo 80,7 % 15,2 % 1,6 % 2,1 % 0,13 %
Sokulkos 83,8 % 12,2 % 1,2 % 1,8 % 0,06 %
Valkavisko 82,4 % 12,4 % 2,1 % 2,3 % 0,01 %
Gubernijos tautinės sudėties žemėlapis

Gubernatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vardas Pavardė Valdymo laikas
Dmitrijus Košelevas
1802.03.20—1803.06.09
Vasilijus Lanskojus
1803.06.09—1813.02
Karlas Lešernas von Hercenfeldas
1813.02.14—1816.01.22
Ksaveras Druckis-Liubeckis
1816.01.22—1816.07.20
Stanislavas Ursinas-Nemcevičius
1816.07.20—1817.11.22
Michailas Butautas-Andžeikovičius
1817.11.22—1824.10.30
Michailas Bobiatinskis
1824.10.30—1831.08.14
Georgijus Bažanovas
1831.08.14—1831.08.24
Michailas Muravjovas
1831.08.24—1835.01.12
Nikiforas Koptevas
1835.01.12—1836.05.16
Grigorijus Dopelmajeris
1836.05.16—1842.11.19
Be gubernatoriaus
1842.11.19—1844.07.27
Fiodoras Baskovas
1844.07.27—1848.03.17
Kristoforas Chovenas
1848.03.17—1856.05.03
Ivanas Špejeris
1856.05.04—1861.09.01
Aleksandras Drenikinas
1861.09.19—1862.03.06
Ivanas Galeris
1862.03.06—1863.04.17
Vladimiras Bobrinskis
1863.04.17—1863.07.21
Ivanas Skvorcovas
1863.07.21—1868.01.13
Dmitrijus Kropotkinas
1868.01.13—1870.07.15
Aleksandras Zubovas
1870.07.15—1878.05.19
Viktoras von Valis
1878.06.04—1879.02.27
Nikolajus Ceimernas
1879.05.03—1883.10.16
Aleksandras Potiomkinas
1883.11.10—1890.04.19
Dmitrijus Batiuškovas
1890.04.19—1899.03.06
Nikolajus Dobrovolskis
1899.04.02—1900.10.19
Nikolajus Urusovas
1901.01.29—1902.04.28
Piotras Stolypinas
1902.05.30—1903.02.15
Michailas Osorginas
1903.02.15—1905.05.16
Ivanas Blokas
1905.06.04—1906.02.03
Vladimiras Kisteris
1906.02.10—1906.06.24
Francas Zeinas
1906.06.24—1907.11.16
Viktoras Borzenko
1907.12.10—1912.12.20
Piotras Bojarskis
1912.12.31—1913.10.14
Vadimas Šebeko
1913.10.18—1916.02.17
Aleksandras Kreitonas
1916.03.07—1917.01

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gardino gubernija. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 446
  2. Гродненская губерния. Archyvuota kopija 2022-06-15 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  3. Gardino gubernija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 423 psl.
  4. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 120 (PDF 20–21 psl.)
  5. Россiя. Географическое описание Россiйской Имперiи по губернiямъ и областямъ съ географическими картами. – Санктпетербургъ, Тип. "Бережливость", 1913. // PDF 160–161 psl.
  6. 1897 m. gyventojų surašymo duomenys (rus.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]