Gardino gubernija

Gardino gubernija rus. Гродненская губерния
←   ← 1801 – 1915 →
Gubernija Rusijos imperijoje
Valstybė	Rusijos imperija
Generalgubernatorija	Vilniaus generalgubernatorija
Administracinis centras	Gardinas
Ujezdai	8 (1801), 11 (1843)
Gubernatorius	Gardino gubernatorius
Gyventojų	1 631 645 (1901)
Plotas	36 300 km²

Apie dabartinę Baltarusijos sritį žr. Gardino sritis;

Apie Abiejų Tautų Respublikos vaivadiją žr. Gardino vaivadija;

Apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kijevo Rusios kunigaikštystę žr. Gardino kunigaikštystė.

Gubernijos tautinės sudėties žemėlapis

Gubernija 1910 m.

Gardino gubernija (rožinė spalva apačioje)

Gubernija 1842 metais

Gardino gubernija 1821 m.

Gardino gubernijos keliai

Gardino gubernija (iki 1840 m., kol galiojo Lietuvos Statutas, vadinta Lietuvos Gardino gubernija) (rus. Гродненская губерния, blrs. Гродзенская губерня, lenk. Gubernia grodzieńska) – 1801–1915 m. Rusijos imperijos administracinis – teritorinis vienetas, buvęs dabartinės Gudijos vakaruose, Lenkijos šiaurės vakaruose ir Lietuvos teritorijoje – dabartinėje Druskininkų savivaldybėje, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono pietinėse dalyse. Centras – Gardinas. Gubernija šiaurėje ribojosi su Suvalkų gubernija, šiaurės rytuose su Vilniaus gubernija, rytuose su Minsko gubernija, pietuose su Volynės gubernija, pietvakariuose su Chelmo gubernija ir Liublino gubernija, vakaruose su Lomžos gubernija.

Istorija

Gubernija sudaryta 1801 m. faktiškai buvusios Slanino gubernijos vietoje, padalijus Lietuvos guberniją (gyvavo 1797–1801 m.) ir užėmė 36 300 km² plotą. 1842 m. prie gubernijos buvo prijungta Balstogės sritis, o Lydos apskritis priskirta Vilniaus gubernijai ir Naugarduko apskritis – Minkso gubernijai. Iki 1912 m. Gardino gubernija priklausė Vilniaus generalgubernatorijai. I pasaulinio karo metu 1915 m. visą guberniją užėmė Vokietijos imperija ir sukūrė naują administracinį vienetą Balstogės-Gardino sritį, kuri priklausė Oberostui.

Gyventojai

1803 m. gubernijoje gyveno 591 000 gyventojų, 1857 m. 848 000 gyventojų. 1897 m. gubernijoje gyveno apie 3366 lietuvių, 2874 iš jų Gardino apskrityje. Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis gubernijoje gyveno 1 603 409 gyventojai, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:

Ujezdai	Gudai	Ukrainiečiai	Žydai	Lenkai	Rusai	Lietuviai	Vokiečiai
Gubernijoje	44,0 %	22,6 %	17,4 %	10,1 %	4,6 %	0,2 %	0,6 %
Balstogės	26,1 %	…	28,3 %	34,0 %	6,7 %	0,01 %	3,6 %
Bielsko	4,9 %	39,1 %	14,9 %	34,9 %	5,9 %	0,004 %	…
Bresto	1,8 %	64,4 %	20,8 %	3,9 %	8,1 %	0,007 %	…
Gardino	65,7 %	…	19,9 %	5,7 %	6,2 %	1,4 %	…
Kobryno	0,8 %	79,6 %	13,7 %	2,2 %	3,1 %	0,007 %	…
Pružanų	75,5 %	6,7 %	12,8 %	1,4 %	3,0 %	0,02 %	…
Slanimo	80,7 %	…	15,2 %	1,6 %	2,1 %	0,13 %	…
Sokulkos	83,8 %	…	12,2 %	1,2 %	1,8 %	0,06 %	…
Valkavisko	82,4 %	…	12,4 %	2,1 %	2,3 %	0,01 %	…

Suskirstymas

Iš pradžių guberniją sudarė Bresto, Gardino (priklausė ir dabartinės Lietuvos teritorijos dalys), Kobryno, Lydos, Naugarduko, Pružanų, Slanimo ir Valkavisko apskritys. 1842 m. prie gubernijos prijungus Balstogės sritį prie gubernijos buvo prijungtos Balstogės, Bielsko ir Sokulkos apskritys, o Lydos apskritis priskirta Vilniaus gubernijai ir Naugarduko apskritis – Minkso gubernijai. XX a. pradžioje guberniją sudarė 9 ujezdai:

Nr.	Ujezdas	Centras	Plotas, varstai	Gyventojai
1	Balstogės	Balstogė (56 629)	2551,8	187 531 (1889)
2	Bielsko	Bielskas (7012)	3130,3	175 855 (1889)
3	Bresto	Brestas (41 615)	4299,7	193 851 (1889)
4	Gardino	Gardinas (49 952)	3770,0	137 779 (1891)
5	Kobryno	Kobrynas (8998)	4645,3	159 209 (1894)
6	Pružanų	Pružanai (7634)	3659,4	139 879 (1897)
7	Slanimo	Slanimas (15 893)	6359,2	233 506 (1897)
8	Sokulkos	Sokulka (7595)	2290,0	113 746 (1897)
9	Valkavisko	Valkaviskas (7071)	3358,0	125 817 (1889)

Gubernatoriai

Vardas Pavardė	Valdymo laikas
Dmitrijus Košelevas	1802.03.20—1803.06.09
Vasilijus Lanskojus	1803.06.09—1813.02
Karlas Lešernas von Hercenfeldas	1813.02.14—1816.01.22
Ksaveras Druckis-Liubeckis	1816.01.22—1816.07.20
Stanislavas Ursinas-Nemcevičius	1816.07.20—1817.11.22
Michailas Butautas-Andžeikovičius	1817.11.22—1824.10.30
Michailas Bobiatinskis	1824.10.30—1831.08.14
Georgijus Bažanovas	1831.08.14—1831.08.24
Michailas Muravjovas	1831.08.24—1835.01.12
Nikiforas Koptevas	1835.01.12—1836.05.16
Grigorijus Dopelmajeris	1836.05.16—1842.11.19
Be gubernatoriaus	1842.11.19—1844.07.27
Fiodoras Baskovas	1844.07.27—1848.03.17
Kristoforas Chovenas	1848.03.17—1856.05.03
Ivanas Špejeris	1856.05.04—1861.09.01
Aleksandras Drenikinas	1861.09.19—1862.03.06
Ivanas Galeris	1862.03.06—1863.04.17
Vladimiras Bobrinskis	1863.04.17—1863.07.21
Ivanas Skvorcovas	1863.07.21—1868.01.13
Dmitrijus Kropotkinas	1868.01.13—1870.07.15
Aleksandras Zubovas	1870.07.15—1878.05.19
Viktoras von Valis	1878.06.04—1879.02.27
Nikolajus Ceimernas	1879.05.03—1883.10.16
Aleksandras Potiomkinas	1883.11.10—1890.04.19
Dmitrijus Batiuškovas	1890.04.19—1899.03.06
Nikolajus Dobrovolskis	1899.04.02—1900.10.19
Nikolajus Urusovas	1901.01.29—1902.04.28
Piotras Stolypinas	1902.05.30—1903.02.15
Michailas Osorginas	1903.02.15—1905.05.16
Ivanas Blokas	1905.06.04—1906.02.03
Vladimiras Kisteris	1906.02.10—1906.06.24
Francas Zeinas	1906.06.24—1907.11.16
Viktoras Borzenko	1907.12.10—1912.12.20
Piotras Bojarskis	1912.12.31—1913.10.14
Vadimas Šebeko	1913.10.18—1916.02.17
Aleksandras Kreitonas	1916.03.07—1917.01

Nuorodos

• Гродненская губерния. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893. (rus.)
• Гродненская губерния (дополнение к статье). Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 1А (2) : Гаагская конференция — Кочубей. С.-Петербургъ, 1905. (rus.)
• Gubernijos istorija (angl.);
• Baltarusijos archyvas;
• Gubernijos žemėlapiai;
• Gubernijos žemėlapis Archyvuota kopija 2004-01-01 iš Wayback Machine projekto.;
• Aprašymas apie guberniją Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom II (Derenek – Gżack) z 1881 r. (lenk.).