Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie dabartinę Baltarusijos sritį žr. Gardino sritis ;Apie Abiejų Tautų Respublikos vaivadiją žr. Gardino vaivadija ;Apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kijevo Rusios kunigaikštystę žr. Gardino kunigaikštystė .Gubernijos tautinės sudėties žemėlapis
Gardino gubernija (rožinė spalva apačioje)
Gardino gubernija 1821 m.
Gardino gubernijos keliai
Gardino gubernija (iki 1840 m., kol galiojo Lietuvos Statutas , vadinta Lietuvos Gardino gubernija ) (rus. Гродненская губерния , blrs. Гродзенская губерня , lenk. Gubernia grodzieńska ) – 1801 –1915 m. Rusijos imperijos administracinis – teritorinis vienetas, buvęs dabartinės Gudijos vakaruose, Lenkijos šiaurės vakaruose ir Lietuvos teritorijoje – dabartinėje Druskininkų savivaldybėje , Lazdijų rajono ir Varėnos rajono pietinėse dalyse. Centras – Gardinas . Gubernija šiaurėje ribojosi su Suvalkų gubernija , šiaurės rytuose su Vilniaus gubernija , rytuose su Minsko gubernija , pietuose su Volynės gubernija , pietvakariuose su Chelmo gubernija ir Liublino gubernija , vakaruose su Lomžos gubernija .
Gubernija sudaryta 1801 m. faktiškai buvusios Slanino gubernijos vietoje, padalijus Lietuvos guberniją (gyvavo 1797 –1801 m.) ir užėmė 36 300 km² plotą. 1842 m. prie gubernijos buvo prijungta Balstogės sritis , o Lydos apskritis priskirta Vilniaus gubernijai ir Naugarduko apskritis – Minkso gubernijai . Iki 1912 m. Gardino gubernija priklausė Vilniaus generalgubernatorijai .[1] I pasaulinio karo metu 1915 m. visą guberniją užėmė Vokietijos imperija ir sukūrė naują administracinį vienetą Balstogės-Gardino sritį , kuri priklausė Oberostui .
1803 m. gubernijoje gyveno 591 000 gyventojų, 1857 m. 848 000 gyventojų. 1897 m. gubernijoje gyveno apie 3366 lietuvių , 2874 iš jų Gardino apskrityje . Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis gubernijoje gyveno 1 603 409 gyventojai, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:[2]
Ujezdai
Gudai
Ukrainiečiai
Žydai
Lenkai
Rusai
Lietuviai
Vokiečiai
Gubernijoje
44,0 %
22,6 %
17,4 %
10,1 %
4,6 %
0,2 %
0,6 %
Balstogės
26,1 %
…
28,3 %
34,0 %
6,7 %
0,01 %
3,6 %
Bielsko
4,9 %
39,1 %
14,9 %
34,9 %
5,9 %
0,004 %
…
Bresto
1,8 %
64,4 %
20,8 %
3,9 %
8,1 %
0,007 %
…
Gardino
65,7 %
…
19,9 %
5,7 %
6,2 %
1,4 %
…
Kobryno
0,8 %
79,6 %
13,7 %
2,2 %
3,1 %
0,007 %
…
Pružanų
75,5 %
6,7 %
12,8 %
1,4 %
3,0 %
0,02 %
…
Slanimo
80,7 %
…
15,2 %
1,6 %
2,1 %
0,13 %
…
Sokulkos
83,8 %
…
12,2 %
1,2 %
1,8 %
0,06 %
…
Valkavisko
82,4 %
…
12,4 %
2,1 %
2,3 %
0,01 %
…
Iš pradžių guberniją sudarė Bresto, Gardino (priklausė ir dabartinės Lietuvos teritorijos dalys), Kobryno, Lydos, Naugarduko, Pružanų, Slanimo ir Valkavisko apskritys. 1842 m. prie gubernijos prijungus Balstogės sritį prie gubernijos buvo prijungtos Balstogės, Bielsko ir Sokulkos apskritys, o Lydos apskritis priskirta Vilniaus gubernijai ir Naugarduko apskritis – Minkso gubernijai . XX a. pradžioje guberniją sudarė 9 ujezdai:
Nr.
Ujezdas
Centras
Plotas, varstai
Gyventojai
1
Balstogės
Balstogė (56 629)
2551,8
187 531 (1889 )
2
Bielsko
Bielskas (7012)
3130,3
175 855 (1889 )
3
Bresto
Brestas (41 615)
4299,7
193 851 (1889 )
4
Gardino
Gardinas (49 952)
3770,0
137 779 (1891 )
5
Kobryno
Kobrynas (8998)
4645,3
159 209 (1894 )
6
Pružanų
Pružanai (7634)
3659,4
139 879 (1897 )
7
Slanimo
Slanimas (15 893)
6359,2
233 506 (1897 )
8
Sokulkos
Sokulka (7595)
2290,0
113 746 (1897 )
9
Valkavisko
Valkaviskas (7071)
3358,0
125 817 (1889 )
Rusijos imperija
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
