Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalvarijos apskritis (rus. Кальварийский уезд , lenk. Powiat kalwaryjski ) – administracinis vienetas , gyvavęs 1795 –1917 ir 1948 –1950 m., per savo istoriją priklausęs skirtingoms valstybėms, dabartinės Lietuvos pietvakariuose, Užnemunėje . Centras – Kalvarija . Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Marijampolės , Seinų , Suvalkų ir Vilkaviškio apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi .
Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 70 425 žmonės. Kalvarijos mieste gyveno 9 378 žmonės.
Lietuviai – 72,6 % (51 142);
Lenkai – 10 % (7 094);
Žydai – 9,25 % (6 521);
Rusai – 3,66 % (2 578);
Vokiečiai – 3,56 % (2 511);
Ukrainiečiai – 0,38 % (274);
Totoriai – 0,17 % (123);
Gudai – 0,12 % (87);
Čiuvašai – 0,04 % (35);
Čeremisai – 0,009 % (7);
Kiti – 0,07 % (53).[1]
Apskritį 1795 m. sudarė Prūsijos karalystės valdžia, 1795 –1807 m. ji priklausė Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Balstogės departamentui . XVIII a. pabaigoje apskrityje buvo 6 karališkieji miestai (Kalvarija , Liubavas , Simnas , Vilkaviškis , Virbalis , Vištytis ) ir 1 dvarininkui priklausęs miestas (Rudamina ) bei karališkasis Alytaus dvaras . Apskrities sudėtyje buvo ir 13 valsčių: Aniškio , Bartninkų , Igliškėlių , Kalvarijos, Karalynės , Karalkrėslio , Krokialaukio , Lankeliškių , Liudvinavo , Rudaukos , Ūdrijos , Vilkaviškio ir Vištyčio .
1807 –1816 m. Kalvarijos apskritis įėjo į Varšuvos kunigaikštystės (priklausė Rusijos imperijai ) Lomžos departamentą , 1816 –1837 m. priklausė Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai , 1837 –1867 m. Augustavo gubernijai , 1867 –1915 m. Suvalkų gubernijai . 1867 m. iš dalies Kalvarijos apskrities sudaryta Vilkaviškio apskritis . 1913 m. apskrityje buvo 15 valsčių: Alytaus valsčius , Balkūnų valsčius , Jonų valsčius , Kalvarijos valsčius , Kirsnos valsčius , Krokialaukio valsčius , Krosnos valsčius , Liubavo valsčius , Liudvinavo valsčius , Padovinio valsčius , Panemunės valsčius , Raudenio valsčius , Rudaminos valsčius , Simno valsčius ir Ūdrijos valsčius .[2]
1915 –1916 m. Kalvarijos apskritis priklausė Oberosto Suvalkų, 1916 –1917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai. 1917 m. vasarį buvo prijungta prie Marijampolės apskrities .
1948 m. gruodžio 17 d. Kalvarijos apskritis vėl atkurta, į ją įėjo Marijampolės apskrities 3 valsčiai (Kalvarijos, Krosnos, Liubavo) ir keli Vilkaviškio apskrities valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. ji pertvarkyta į Kalvarijos rajoną (37 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Kybartų (2 apylinkės), Marijampolės (2 apylinkės), Simno (7 apylinkės) ir Vilkaviškio (12 apylinkių) rajonams. [3] [4]
Apskrities istorija
Metai
Plotas, km²
Gyventojų sk.
Suskirstymas
Gyvenvietės
XVIII a. pabaiga
13 valsčių: Aniškio valsčius , Bartninkų valsčius , Igliškėlių valsčius , Kalvarijos valsčius , Karalynės valsčius , Karalkrėslio valsčius , Krokialaukio valsčius , Lankeliškių valsčius , Liudvinavo valsčius , Rudaukos valsčius , Ūdrijos valsčius , Vilkaviškio valsčius ir Vištyčio valsčius
1897
1280
70 425
1914
1257
95 000
1948
942
1949 (suskirstymas )
942
7 valsčiai (60 apylinkių)