Vilniaus vaivadija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vilniaus vaivadija
← 1413 – 1795 →
Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Provincija	LDK
Administracinis centras	Vilnius
Pavietai	5
Vaivada	Vilniaus vaivada
Gyventojų	718 571 (1790)
Plotas	42 445 km²

Šis straipsnis – apie LDK vaivadiją. Apie XX a. vaivadiją, įkurtą Vilniaus krašte 1925–1939 m. žiūrėkite straipsnį Vilniaus vaivadija (1925–1939)

Vilniaus vaivadija – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Vilniaus vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Vilniaus vyskupas, Vilniaus vaivada ir Vilniaus kaštelionas.

Vilniaus vaivadija buvo panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.

Žemės

Sudaryta Horodlės susitarimu vietoje Vilniaus vietininkijos. Buvo didžiausia ir svarbiausia LDK vaivadija. Ją sudarė:

• branduolys (Vilniaus apskritis – Vilniaus tijūnija):
  • Vilniaus dvaras
  • Nemenčinės dvaras
  • Švenčionių dvaras
  • Dysnos dvaras
  • kiti dvarai
  • beveik visa Lietuvos dalis abipus Neries
• Breslaujos vietininkija
• kunigaikščių Giedraičių ir Svyrių valdos

• vadinamosios Lietuvos Rusios valsčiai:
  • Molodečno
  • Gainos
  • Minsko
  • Barysavo
  • Rečycos
  • Svisločės
  • Propoisko-Čečersko
  • Olučicų

• Padnieprėje vaivadijai priklausė po pusę (likusioji jų dalis priklausė Trakų vaivadijai):
  • Babruisko valsčiaus
  • Garvolio valsčiaus
  • Liubošanų valsčiaus

• iš Vitebsko žemių Vilniaus vaivadijai priskirta:
  • Mogiliavas
  • Kniažičiai
  • Teterinas
  • Obolcai

• be to, vaivadijon įėjo:
  • Slucko kunigaikštystė
  • Klecko kunigaikštystė
  • Trobų kunigaikštystė
  • Alšėnų kunigaikštystė
  • Zaslavlio kunigaikštystė
  • Naugarduko (1507 m. tapo atskira Naugarduko vaivadija) kunigaikštystė

Vaivadijoje buvo Goštautų (Geranainys), Radvilų (Nesvyžius, Dubingiai), Zaberezinskių (Zaberezinas), Astikų (Vyžuonos) didelės valdos.

Istorija

Lietuvai tapus vieninga valstybe, valdoma Didžiojo kunigaikščio ir siekiant suvienodinti Lietuvos ir Lenkijos, dviejų valstybių, valdomų vieno karaliaus, administracinį teritorinį suskirstymą, 1413 m. pagal Horodlės sutartį buvo panaikinta Lietuvos kunigaikštystė ir sudarytos Vilniaus bei Trakų vaivadijos. Vilniaus vaivadija suformuota Vilniaus kunigaikštystės vietoje. Žemaitijos seniūnija taip pat buvo prilyginta vaivadijai.

Vilniaus vaivadija iki XVI a. administracinių pertvarkymų apėmė netgi žymiai didesnę teritoriją, nei buvusioji Lietuvos kunigaikštystė, apie 44 200 km². 1564–1566 m. teismų ir administracinės reformos metu vaivadijos buvo padalintos į mažesnius administracinius vienetus – pavietus:

Vilniaus vaivadijai priklausė pavietai (apskritys):

• Ašmenos apskritis, apie 16 000 km²
• Breslaujos apskritis, apie 5500 km² (1793 m. tapo Breslaujos vaivadija)
• Lydos apskritis, apie 5200 km² (priskirta iš Trakų vaivadijos)
• Vilkmergės apskritis apie 9000 km²
• Vilniaus apskritis, apie 6000 km²

Vilniaus vaivadija 1793-1795 m.

Kartu nuo jos atskirtos Vitebsko žemės, Padnieprės valsčiai, didelė Lietuvos Rusios dalis, Slucko ir Klecko kunigaikštystės.

Vaivadijos istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1790	~42.445	718.571		120 miestų ir miestelių

Prasidėjus ATR padalijimams, 1775 m. iš dalies Ašmenos apskrities suformuota Pastovių reparticija. 1791 m. iš dalies Lydos apskrities suformuota Eišiškių apskritis.

1793 m. įvykus Antrajam ATR padalijimui dalis rytinių Vilniaus vaivadijos teritorijų atiteko Rusijos imperijai. Rusija gavo dalį Breslaujos ir Ašmenos apskričių. Netrukus po to Abiejų Tautų Respublikoje įvykdyta administracinė reforma, kurios metu iš Breslaujos apskrities likučių ir Vilkmergės apskrities suformuota Breslaujos vaivadija, o Eišiskių apskritis priskirta naujai suformuotai Merkinės vaivadijai.

Po trečiojo padalijimo 1793 m. Vilniaus vaivadija buvo panaikinta. Rusijos imperijos sudėtyje dauguma jos žemių įėjo į Vilniaus guberniją.

Vaivada

Pirmuoju Vilniaus vaivada 1413 m. tapo Albertas Vaitiekus Manvydas.

Vilniaus vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Vilniaus vaivada turėjo trečią pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją.