Tryškiai
| Tryškiai | ||
|---|---|---|
| ||
  Tryškiai |
||
| 56°03′32″š. pl. 22°34′44″r. ilg. / 56.059°š. pl. 22.579°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Telšių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Tryškių seniūnija | |
| Gyventojų | 1 060 | |
 Vikiteka |
Tryškiai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Тришки[2][3] | |
Tryškiai – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, šalia kelio 194 Užventis–Tryškiai–Viekšniai , 7 km į šiaurę nuo kelio A11 Šiauliai–Palanga , prie Virvytės upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi medinė Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1751 m.; su 1804 m. varpine ir vartais), kapinės su koplyčia, Tryškių dvaras, Pavirvyčio dvaras. Veikia Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, biblioteka, poliklinika, paštas (LT-88011). Vienas pagrindinių miestelio simbolių – Tryškių šv. Florijono koplytstulpis (XIX a. vidurys; dailės paminklas). Centrinėje aikštėje stūkso saugomas Tryškių akmuo. Tryškių geležinkelio stotis yra Vainočiuose. Tryškiuose nuo 2010 m. veikia 0,9 MW galios mažoji hidroelektrinė.[4]
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tryškiai yra vandenvardinis vietovardis, kadangi miestelio pavadinimas tiesiogiai siejamas su upelio Tryškys (dešinysis Virvytės intakas), tekančio pro miestelį, vardu.[5] Tačiau esama ir versijų, gyvenvietės atsiradimą siejančių su didiko Tryškio vardu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašytiniuose šaltiniuose Tryškiai pirmą kartą paminėti 1538 m., nors tikėtina, kad gyvenvietė čia pradėjo kurtis dar XV a. pabaigoje. 1537 m. minimas Tryškių dvaras ir aplink jį išsiplėtęs miestelis. 1792 m. gegužės 15 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis Tryškiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Tryškiai tapo miestu. Buvo suteikta teisė steigti prekymečius ir savaitinius turgus. Gyventojų skaičius miestelyje labiausiai ėmė augti nuo XVIII a. pabaigos. Tai tiesiogiai susiję su žydų apsigyvenimu Tryškiuose. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Tryškiuose žydų skaičius tolygiai augo. Didėjantis Tryškių gyventojų skaičius lėmė augančią ekonominę miestelio gerovę. XIX a. Tryškiai – Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[6]
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio gyvenvietė, veikė „Masčio“ trikotažinio gamybinio susivienijimo ir Telšių sviesto gamyklos cechai.
2004 m. patvirtintas dabartinis Tryškių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. vidurys – 1915 m. | Tryškių valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
| 1919 m. | Telšių apskritis | |
| 1919–1947 m. | Šiaulių apskritis | |
| 1947–1950 m. | Kuršėnų apskritis | |
| 1954–1962 m. | Tryškių apylinkės centras | Kuršėnų rajonas |
| 1962 m. | Šiaulių rajonas | |
| 1962–1995 m. | Telšių rajonas | |
| 1995– | Tryškių seniūnijos centras | Telšių rajono savivaldybė |
Urbanistinė struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tryškių senamiestis yra urbanistikos paminklas, įtrauktas į kultūros objektų paveldo sąrašą. Principinis miestelio planas yra autentiškai išlikęs nuo XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios. Nepaisant to, kad Tryškiai daugybę kartų buvo nukentėję nuo gaisrų (miestelis kelis kartus visiškai sudegė XIX a., per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus), miestelio gatvių tinklas ir centrinė aikštė išliko nepakitę.
Buvusi turgaus aikštė, esanti pačiame Tryškių centre, išsiskiria savo dydžiu ir erdve. Vakariniame jos pakraštyje stovi šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas apie XIX a. vidurį. Šv. Florijonas turėjo saugoti miestelį nuo gaisrų.
Šv. Florijono koplytstulpis yra urbanistiškai reikšmingas elementas, sujungiantis dvi svarbias miestelio erdves – turgaus aikštę ir bažnyčią.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1885 m.*[3] | 1901 m.*[2] | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 822 | 2 098 | 2 150 | 1 401 | 1 386 | 1 311 | 1 551 | ||
| 1982 m.[12] | 1987 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
| 1 610 | 1 620 | 1 635 | 1 555 | 1 352 | 1 060 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tryškių kapinėse palaidota rašytoja Lazdynų Pelėda (1867–1926 m.).
- Maria Witkiewiczowa (1853–1931) – dailininko ir architekto Stanislovo Vitkevičiaus žmona, muzikos mokytoja.
- Feliksas Galminas (1862–1935) – knygnešys, savivaldybininkas.
- Aivas Ivaškevičius (1886–1975) – JAV verslininkas, Lietuvos visuomenės veikėjas.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Skulptūra Tryškių Švč. Trejybės bažnyčios vartuose, 1985 m. -
Koplytstulpis Šv. Florijonui -
Tryškių Bažnyčia -
Tryškių gatvė -
Tryškių gatvė -
Tryškių ūkininko sodyba su vandens malūnu - elektrine. Ketvirtas dešimtmetis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Тришки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 852 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 207 psl.
- ↑ http://www.avei.lt/component/energy/index.php?option=com_energy&id=188&task=view Atsinaujinantieji energijos ištekliai Lietuvoje. Tryškių HE
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 228
- ↑ Tryszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 537 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Tryškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 576 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Tryškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 407 psl.
- ↑ Tryškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 345
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tryškiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 447 psl.
- Tryškiai: istorija ir dabartis Archyvuota kopija 2006-01-30 iš Wayback Machine projekto.
- Trumpai apie Tryškius Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
- Žydai Tryškuose
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
VIEKŠNIAI – 22 km Kairiškiai – 8 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| EIGIRDŽIAI – 15 km TELŠIAI – 23 km |
Pabalvė – 7 km Kaunatava – 11 km UŽVENTIS – 33 km |
Raudėnai – 11 km | |||||||||
| |||||||||||||||||