Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Birželio 9 yra 160-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 161-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 205 dienos.
(kol kas neįvestos)
Vardadieniai [taisyti]
Efremas – Felicijonas – Gintas – Gintė – Felicijus – Vitalija
Šią dieną Lietuvoje [taisyti]
Gimimo dienos [taisyti]
Gimimo dienos Lietuvoje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1595 m. – Vladislovas Vaza, Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632-1648 m.) (m. 1648 m.).
- 1883 m. – Antanas Grigoraitis, vargonininkas ir chorvedys.
- 1910 m. – Jonas Kličius, literatas[1].
- 1922 m. – Martynas Kregždė, Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo garbės kuratorius, JAV aviacijos ir aeronautikos inžinierius. [2] (m. 2004 m.).
- 1928 m. – Petras Gailevičius, Lietuvos gydytojas dermatovenerologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1998 m.).
- 1939 m.:
- 1940 m. – Vytautas Vedrickas, ekonomistas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono profsąjungų, visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1941 m. – Zina Jareckienė-Bertašiūtė, chorvedė ir kultūros darbuotoja.
- 1946 m. – Robertas Antinis, Lietuvos dailininkas, skulptorius.
- 1947 m. – Romualdas Rudzys, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1948 m.:
- 1951 m. – Valentinas Matulevičius, Lietuvos gydytojas endokrinologas, habilituotas medicinos mokslų daktaras.
- 1954 m.:
- 1955 m.:
- 1960 m.:
- 1961 m. – Virginija Puskunigienė, pedagogė, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1963 m. – Algis Šileika, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1966 m. – Aidas Gedvilas, verslininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1971 m. – Ingrida Mazaliauskienė–Čirvinskaitė, ekonomistė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
|
Mirtys Lietuvoje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1863 m. – Boleslovas Kajetonas Koliška, 1863 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas (g. 1837 m.).
- 1901 m. – Adolfas Beticheris, Vokietijos archeologas, menotyrininkas, paminklosaugininkas (g. 1842 m.).
- 1925 m. – Juozapas Radziukynas, mokytojas ir kraštotyrininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis, Lietuvių mokslo draugijos narys, knygnešių rėmėjas (g. 1844 m.).
- 1941 m. – Antanas Maliauskis, Lietuvos katalikų kunigas, filosofas, sociologas, publicistas, filosofijos ir politikos mokslų daktaras (g. 1877 m.).
- 1964 m. – Vladas Mozūriūnas, Lietuvos poetas, rašytojas, redaktorius (g. 1922 m.).
- 1967 m. – Pranas Brazys, Europos lietuvių vyskupas (g. 1915 m.).
- 1971 m. – Juozas Listopadskis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, vėliau TSRS kariuomenės pulkininkas, pedagogas (g. 1899 m.).
- 1975 m. – Bronius Kelbauskas, pirmasis profesionalus lietuvių baleto artistas ir baletmeisteris (g. 1904 m.).
- 1982 m. – Antanas Stulga, vargonininkas, chorvedys, stomatologas (g. 1894 m.).
- 1984 m. – Stepas Zobarskas, lietuvių rašytojas, vertėjas, leidėjas (g. 1911 m.).
- 1992 m. – Juozas Vilčinskas, inžinierius, išeivijos politinis veikėjas (g. 1909 m.).
- 2000 m. – Juozas Jakimavičius, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1943 m.).
- 2005 m. – Samuelis Kuklianskis, Lietuvos teisininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- 2008 m.:
|
Šią dieną pasaulyje [taisyti]
Gimimo dienos [taisyti]
Gimimo dienos pasaulyje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1508 m. – Primožas Trubaras, Slovėnijos protestantų dvasininkas, reformatorius, rašytojas ir vertėjas (m. 1586 m.).
- 1640 m. – Imperatorius Leopoldas I, 1658 - 1705 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, taip pat Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Slavonijos karalius (m. 1705 m.).
- 1672 m. – Petras I Didysis, caro Aleksejaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Nariškinos sūnus, buvęs Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721 – 1725 m (m. 1725 m.).
- 1781 m. – Džordžas Stivensonas, anglų inžinierius, kilęs iš paprastos angliakasio šeimos. 1815 m. sukonstravo pirmąjį geležinkelį. Tais metais jis sukonstravo pirmąjį garo varomą garvežį, o 1825 m. pagal jo projektą buvo nutiesta pirmoji geležinkelio linija. 1829 m . nuo Mančesterio iki Liverpulio buvo nutiestas geležinkelis. Garvežio greitis tuo metu siekė 46 kilometrus per valandą (m. 1848 m.).
- 1836 m. – Elizabeth Garrett Anderson, pirmoji moteris Anglijoje, įgijusi gydytojos kvalifikaciją[3] (m. 1917 m.).
- 1875 m. – Henris Haletas Delis, anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1968 m.).
- 1921 m. – Suharto, ilgametis Indonezijos prezidentas (1967-1988 m.), generolas, politikas (m. 2008 m.).
- 1963 m. – John Christopher Depp, JAV aktorius.
- 1975 m. – Otas Adas, buvęs Ganos kilmės vokiečių futbolininkas, rungtyniavęs saugo pozicijoje, buvęs Ganos rinktinės nariu. Rungtyniavo įvairiuose Vokietijos klubuose.
- 1977 m. – Xavier Rovira Rojas, Ispanijos matematikas, baigęs Valldemia Marist vidurinę mokyklą ir Barselonos autonominį universitetą. Jis yra SAP programų specialistas, dirbo Plaut (Acctus) kompanijoje Barselonoje (2002–2003), šiuo metu dirba firmoje Northgate Arinso (nuo 2003 -) Barselonoje bei Vienoje.
- 1978 m.:
- 1981 m.:
- 1984 m. – Wesley Sneijder, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Internazionale klubo saugas.
|
Mirtys pasaulyje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1267 m. – Popomas Osternachas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1200 m.).
- 1870 m. – Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas, anglų rašytojas, žymiausias anglų romano kūrėjas, dažnai vadinamas romanistų Šekspyru (g. 1812 m.).
- 1959 m. – Adolf Otto Reinhold Windaus, 1928 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (g. 1876 m.).
- 1960 m. – Semionas Lavočkinas, TSRS aviacijos konstruktorius, TSRS Mokslų Akademijos narys korespondentas, inžinerinės aviacijos tarnybos generolas majoras, dukart Socialistinio Darbo didvyris (g. 1900 m.).
- 1974 m. – Miguel Ángel Asturias Rosales, Gvatemalos rašytojas, diplomatas. Nobelio literatūros premijos laureatas (1967 m.) (g. 1899 m.).
- 1989 m. – George Wells Beadle, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1903 m.).
- 1994 m. – Jan Tinbergen, 1969 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[6] (g. 1903 m.).
- 1997 m. – Jevgenijus Lebedevas, rusų kino ir teatro aktorius (g. 1917 m.).
- 2003 m. – Kata Lomb, vengrų kilmės vertėja, rašytoja, viena pirmųjų pasaulio sinchroninio vertimo meistrių (g. 1909 m.).
|
Vikiteka