Nevarėnai
| Nevarėnai | ||
|---|---|---|
| ||
  Nevarėnai |
||
| 56°06′25″š. pl. 22°17′13″r. ilg. / 56.107°š. pl. 22.287°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Telšių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Nevarėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 494 | |
 Vikiteka |
Nevarėnai | |
Nevarėnai – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, prie kelio Telšiai–Mažeikiai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1785 m.; su varpine), veikia Nevarėnų vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-88085), prateka Burbesio upė.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liaudies etimologija pasakoja, kad senovėje čia buvusi neįžengiama giria su klampiomis pelkėmis, kuriose paklydusiam keliautojui grėsdavo mirtis. Klaidžiojimai ir vargai baigėsi tik pažadėjus pastatyti bažnyčią. Dažniausiai minimos dvi vežimu važiavusios ir pasiklydusios ponios. Ieškodamos kelio, jos įklimpo pelkėje, ėmė skęsti ir kviesdamosi pagalbos šaukė savo vardus: „Neva!“, „Rena!“. Ir tik kai jos pasižadėjo pastatyti bažnyčią, jas išgirdo ir išgelbėjo aplinkiniai žmonės. Taip iš ponių šauktų vardų ir atsiradęs miestelio pavadinimas.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. Istoriniuose šaltiniuose Nevarėnai minimi 1253 m. Miestelis pradėjo kurtis XVI a. II pusėje. 1569 m. leista steigti smukles, 1602 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1721 m., siekiant atgaivinti miestelį po maro, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. Motiejaus Valančiaus laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje 1853 m. mokėsi 34 vaikai. XIX a. Nevarėnai – Telšių apskrities miestelis.[3]
Pradžios mokykla XX a. 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų žuvų (karpių) ūkį. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. 1929 m. prie motorinio malūno pradėjo veikti lentpjūvė. 1933 m. baigta grįsti Didžioji gatvė. 1934 m. iškilmingai atidarytas knygynėlis. 1937 m. duris atvėrė Sveikatos centro patalpos.
Veikė aktyvi šaulių organizacija (įkurta 1920 m.). 1936 m. Telšių apskrities architektas Steponas Stulginskis parengė projektą šaulių organizacijos namams statyti. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: Liudo Giros dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“.
1940 m. turėjo apie 550 gyventojų. Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. 2002 m. vasario 28 d. patvirtintas Nevarėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | ? | Telšių apskritis |
| 1920–1950 m. | Nevarėnų valsčiaus centras | |
| 1950–1995 m. | Nevarėnų apylinkės centras | Telšių rajonas |
| 1995– | Nevarėnų seniūnijos centras | Telšių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1859 m. | 1867 m.*[4] | 1897 m.sur. | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 169 | 169 | 513 | 560 | 456 | 422 | 362 | 377 | ||
| 1980 m. | 1986 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | ||
| 380 | 444 | 546 | 659 | 552 | 494 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Nevarėnų šnekta priklauso šiaurės žemaičiams telšiškiams. Ją 1975 m. išsamiai aprašė T. Juškaitė-Gužauskienė.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Akmuo su data -
Renovuota mokykla -
Žemaitiškas ženklas -
Nevarėnų centras, 2014 m. sausis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Monika Girdvainė. Miestelio legenda įamžinta skulptūroje. 2021-07-13, Tzinios.lt (tikrinta 2022-10-07).
- ↑ Nieworany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 138 psl. (lenk.)
- ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 410 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Nevarėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 210
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nevarėnai: istorija ir dabartis. – Vilnius: Homo liber, 2006. – 85 p.: iliustr. – ISBN 9955-716-14-2
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nevarėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 137 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
TIRKŠLIAI – 19 km Kanteniai – 5 km |
| |||||||||
|
Juozapavas – 5 km | ||||||||||
| Gaudikaičiai – 13 km TELŠIAI – 16 km |
|||||||||||
| |||||||||||||||||