Džiuginėnų piliakalnis
| Džiuginėnų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Džiuginėnų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Telšių rajonas | ||
| Seniūnija | Gadūnavo seniūnija | ||
| Aukštis | 9-11 m | ||
| Plotas | 45 x 20 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pabaiga - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1948, 1955 | ||
| Tirtas | 1966 m. | ||
| Registro Nr. | A1379K /24527, 24528, 3470/ AR1193 | ||
Džiuginėnų piliakalnis – piliakalnis ir senovės gyvenvietė Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Džiuginėnų kaime, Gadūnavo seniūnija, 4 km nuo Telšių į vakarus, Durbinio kairiajame krante. Pasiekiamas plentu Telšiai – Alsėdžiai išvažiavus iš Telšių miesto, dešinėje prasidėjus kolektyviniams sodams, už didesnio kelio posūkio į dešinę pervažiavus Durbino upelį, yra kairėje į vakarus.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis, dar vadinamas Džiugo kalnu, yra balno pavidalo, įrengtas atskiroje kalvoje, Durbinio kairiajame krante. Jį iš vakarų, pietų ir rytų supa upelio slėnis ir pelkės. Šlaitai 9–11 m aukščio. Aikštelė 45 x 20 m dydžio, iš pietų ją juosia 1,5 m pylimas. Aikštelės rytiniame pakraštyje buvo 6 m skersmens duobė, kurioje 1967 m. rasta ankstyvosios lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos. Pasak padavimų, piliakalnis yra senovės žemaičių didvyrio Džiugo, kovojusio su kryžiuočiais, kapas.
Piliakalnio šiaurės rytų ir šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m., 1999 m. ir 2005 m. Joje rastas iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis, židinių, medinio šulinio liekanos, geležinė diržo sagtis, žalvarinis žiedas, lygios ir žiestos, bangelėmis puoštos keramikos, gyvulių kaulų.[1] 200 m į pietryčius nuo piliakalnio, už Durbinio upelio yra XI a. – XII a. Siraičių kapinynas, tyrinėtas 1956–1957 m. Kapinyne 1901 m. buvo rastas XI a. – XII a. daiktų lobis-auka ar simbolinis kapas.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1999 m. archeologai Zenonas Baubonis ir Bronius Dakanis ištyrė 18 m² plotą. Rasta 1,6 x 3 m dydžio akmenų grindinys, medinio šulinio liekanų, lipdytos brūkšniuotu paviršiumi ir žiestos keramikos, beržo tošių, molio tinko, gyvulių kaulų ir dantų, šlako. Gyvenvietė yra I tūkstantmečio antrosios pusės – II tūkstantmečio pradžios.[2]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Alsėdžių piliakalnis 15 km | Daubarių piliakalnis 33 km Buožėnų piliakalnis 5 km |
Renavo piliakalnis 24 km Gyvolių piliakalnis 31 km |
| |||||||
| Stanelių piliakalnis 15 km Gelindėnų piliakalnis 11 km |
|
Buišų piliakalnis 21 km Kalnėnų piliakalnis 3 km | |||||||||
| Stalgėnų piliakalnis 19 km Lekemės piliakalnis 18 km |
Lauko Sodos piliakalnis 8 km Paplienijos piliakalnis 15 km |
Getautės piliakalnis 11 km Šatrija 25 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 6 (Nr. 168)
- ↑ Zenonas Baubonis. Džiuginėnų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 50 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 189
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
- Zenonas Baubonis, Bronius Dakanis. Džiuginėnų piliakalnio senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 86–87.
- Tadas Daugirdas. Piliakalniai // Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai. Vilnius, 1994. p. 7–14.
- Dowgird T. O dwóch mogilach książecych z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi // Wisła, 1889. T. III, p. 384-389.
- Liudvikas Adomas Jucevičius. Raštai. Vilnius, 1959.
- Perkowski J. Senovės gadynės pėdsakai Telšių apskrity // Gimtasai kraštas. Šiauliai. 1934. Nr. 2, p. 112–114; Nr. 3–4, p. 160–163.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 77-79.
- Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius, 1972. T. I, p. 319–402.
- Vitas Valatka. Žalvario amžiaus stovykla // Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1969. p. 65–67.
- V. Valatka. Džiugo kalnas // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius, 1973 m. Nr. 8, p. 51–52.