Elias von Cyon

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Elias von Cyon
Ilya Cyon.jpg
1880 metais
Gimė: 1843 m. kovo 25 d.
Telšiai, Rusijos imperija
Mirė: 1912 m. spalio 23 d. (69 metai)
Paryžius, Prancūzija
Veikla: Fiziologas, gydytojas.
1907 metais

Elijas von Cionas (1843 m. kovo 25 d. Telšiuose, Rusijos imperija – 1912 m. spalio 23 d. Paryžiuje, Prancūzija) – Lietuvos žydų kilmės rusų-prancūzų fiziologas, gydytojas, profesorius ir visuomenės veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1843 m. kovo 25 d. Telšiuose. Baigė gimnaziją Černigove. 18581859 m. studijavo Varšuvos medicinos universitete, tačiau metė mokslus ir perėjo mokytis į Kijevo universitetą, kurį baigė 1862 metais. 18621864 m. studijavo Berlyno Frydricho Vilhelmo universitete, kur įgijo medicinos ir chirurgijos daktaro laipsnį. 1865 m. dar kartą mokėsi doktorantūroje Sankt Peterburge. 1866 m. Leipcige ir Vienoje dirbo kartu su vokiečių fiziologais Carl Ludwig ir Ernst Wilhelm von Brücke. Nuo 1867 m. dėstė anatomiją ir fiziologiją Sankt Peterburgo universitete, buvo fiziologijos laboratorijos direktorius. Tuo metu vienas iš jo studentų buvo būsimasis Nobelio premijos laureatas Ivanas Pavlovas.

1870 m. tapo profesoriumi, 1874 m. studentų nepasitenkinimu dėl jo politinių pažiūrų buvo atleistas iš universiteto. 1877 m. emigravo į Prancūziją, kur dirbo su prancūzų fiziologu Claude Bernard. 1878 m. Paryžiuje įgijo medicinos daktaro laipsnį ir tapo Prancūzijos piliečiu. 1908 m. tapo kataliku. Mirė 1912 m. spalio 23 d. Paryžiuje.

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Moksliniai:

  • De choreae indole, sede et nexu cum rheumatismo articulari peri- et endocarditide; 1864 (dissertatio inauguralis)
  • Über den Einfluß der Temperaturveränderungen auf Zahl, Dauer und Stärke der Herzschläge ; 1866
  • mit Carl Ludwig: Die Reflexe eines der sensiblen Nerven des Herzens auf die motorischen der Blutgefässe; 1866
  • Die Lehre von der Tabes dorsualis, kritisch und experimentell erläutert; 1867
  • Über die Wurzeln, durch welche das Rückenmark die Gefäßnerven für die Vorderpfote aussendet; 1868
  • Über die Nerven des Peritoneum; 1868
  • Hemmungen u. Erregungen im Central-System der Geschweren; Petersburg, 1871
  • Principes d'électrothérapie; Paris, 1873
  • Zur Hemmungstheorie der reflectorischen Erregungen; 1874
  • Methodik der physiologischen Experimente und Vivisectionen; 1876
  • Rapports physiologiques entre le nerf acoustique et leappareil moteur de le Oil; 1876
  • Les organes périphériques du sens de leespace; 1877
  • Recherches expérimentales sur les fonctions des canaux semi-circulaires et sur leur rôle dans la formation de la notion de l’espace; 1878
  • Gesammelte physiologische Arbeiten; 1888
  • Les nerfs du coer: anatomie et physiologie; avec une préface sur les rapports de la médicine avec la physiologie et la bactériologie; 1905
  • Die Nerven des Herzens, ihre Anatomie und Physiologie; 1907
  • Das Ohrlabyrinth als Organ der mathematischen Sinne für Raum und Zeit; 1908
  • Leib, Seele und Geist : Versuch einer physiologischen Differenzirung der psychischen Functionen; 1909
  • Die Gefäßdrüsen als regulatorische Schutzorgane des Zentral-Nervensystems; 1910
  • Gott und Wissenschaft; 1912
    • 1. Psychologie der großen Naturforscher
    • 2. Neue Grundlagen einer wissenschaftlichen Psychologie

Istoriniai, politiniai:

  • La guerre ou la paix?; 1891
  • Nihilisme et anarchie; 1892 (im selben Jahr wurde unter dem Pseudonym Jéhan-Préval Anarchie et nihilisme herausgebracht)
  • M. Witte et les finances russes d’après des documents officiels et inédites; 1895
  • Histoire de l’entente franco-russe, 1886–1894: documents et souvenirs; 1895 (Online)
  • Ou la dictature de m. Witte conduit la Russie (Online)
  • Les Finances russes et l'épargne française; 1895
  • Du la dictature de M. Witte conduit la russie; 1897
  • M. Witte et ses projets de faillite devant le conseil de l’empire; 1897

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gurko: Features and figures of the past: government and opinion in the reign of Nicholas II; S. 616
  • Morgenstern: Jüdisches biographisches Lexikon; S. 158 (Online)
  • Fritz Richard Stern: Gold und Eisen: Bismarck und sein Bankier Bleichröder; S. 614–618, 833 (Online)
  • Frank Fox, "The Protocols of the Elders of Zion and the Shadowy world of Elie de Cyon, " East European Jewish Affairs, 27:1 (1997), 3-22. doi:10.1080/13501679708577838