Šiais metais
2018 m. nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
- Sausio 1 d. – Viktoras Valašinas, Lietuvos aktorius ir režisierius (g. 1944 m.).
- Sausio 7 d. – France Gall, prancūzų dainininkė (g. 1947 m.)
- Sausio 15 d. – Dolores O'Riordan, Airijos dainininkė bei dainų autorė, grupės The Cranberries vokalistė (g. 1971 m.)
- Sausio 21 d. – Mindaugas Subačius, Lietuvos vadybininkas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1973 m.)
- Sausio 22 d. – Alfonsas Bieliauskas, lietuvių rašytojas (g. 1923 m.)
- Vasario 20 d. – Zigmas Zinkevičius, lietuvių kalbininkas, akademikas, politikas (g. 1925 m.)
- Kovo 3 d. – Virgilijus Noreika, Lietuvos operos solistas (g. 1935 m.).
- Kovo 6 d. – John Sulston, Nobelio premijos laureatas, žmogaus genomo tyrinėtojas, britas (g. 1942 m.).
- Kovo 14 d. – Stephen Hawking, anglų fizikas ir kosmologas (g. 1942 m.).
- Balandžio 5 d. – Isao Takahata, japonų animatorius (g. 1935 m.).
- Balandžio 12 d. − Juozas Karvelis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1934 m.).
- Balandžio 13 d. − Miloš Forman, čekų kino režisierius, „Oskarų“ laureatas (g. 1932 m.).
- Balandžio 15 d. − Vittorio Taviani, italų kino režisierius (g. 1929 m.).
- Balandžio 17 d. − Barbara Bush, buvusi JAV pirmoji dama (g. 1925 m.).
- Balandžio 20 d. – Tim Bergling (geriau žinomas kaip Avicii), švedų DJ, muzikantas (g. 1989 m.).
- Birželio 8 d. − Anthony Bourdain, JAV aktorius, komikas, virėjas ir keliautojas (g. 1956 m.).
- Birželio 18 d. − Jahseh Dwayne Onfroy (geriau žinomas kaip XXXTentacion), amerikiečių reperis, dainininkas ir dainų autorius (g. 1998 m.).
- Birželio 22 d. − Modestas Žilionis (geriau žinomas kaip ModessThe Sound), lietuvių didžėjus (g. 1990 m.).
- Liepos 6 d. − Vlatko Ilievski, Makedonų muzikantas ir aktorius, atstovavęs Makedonijai 2011 m. Eurovizijos dainų konkurse su daina „Rusinka“ (liet. Rusaitė) (g. 1985 m.).
- Liepos 14 d. − Vidmantė Jasukaitytė, Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, signatarė (g. 1948 m.).
- Liepos 17 d. − Viktorija Ivanova, Lietuvos teatrologė, rašytoja (g. 1989 m.).
- Liepos 25 d. – Sergio Marchionne, Italijos verslininkas, „Fiat Chrysler Automobiles“, „Ferrari“, „Chrysler“ ir kitų kompanijų vadovas (g. 1952 m.).
- Liepos 26 d. − Vilius Ignatavičius, Lietuvos šokėjas (g. 1987 m.).
- Liepos 26 d. − Aloyzas Kveinys, Lietuvos šachmatininkas, didmeistris (g. 1989 m.).
- Liepos 27 d. − Vladimir Voinovich, rusų rašytojas (g. 1932 m.).
- Liepos 27 d. − Algimantas Nasvytis, Lietuvos architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1928 m.).
- Liepos 29 d. − Tomasz Stańko, Lenkų trimitininkas (g. 1942 m.).
- Rugpjūčio 6 d. − Mindaugas Rimeikis, Lietuvių grupės „Mexicano“ narys (g. 1982 m.).
- Rugpjūčio 11 d. − Vidiadhar Surajprasad Naipaul, indų kilmės Trinidado-Didžiosios Britanijos rašytojas (g. 1932 m.).
- Rugpjūčio 16 d. − Aretha Franklin, amerikiečių dainininkė, dainų kūrėja, pianistė (g. 1942 m.).
- Rugpjūčio 18 d. − Kofis Ananas, Ganos diplomatas, ekonomistas (g. 1938 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Džonas Sidnis Makeinas, JAV politikas, Arizonos senatorius, Respublikonų partijos kandidatas 2008 m. JAV prezidento rinkimuose (g. 1936 m.).
- Rugpjūčio 31 d. − Aleksandras Zacharčenka, Rytų Ukrainos separatistas, nepripažintos, vad. Donecko Liaudies Respublikos (DLR), karinis veikėjas, DLR "ministrų tarybos" pirmininkas (g. 1976 m.).
- Rugsėjo 7 d. − Mac Miller, Amerikiečių reperis (g. 1992 m.).
- Rugsėjo 8 d. − Algimantas Zurba, Lietuvos rašytojas, publicistas, redaktorius (g. 1942 m.).
- Rugsėjo 9 d. − Jonas Algirdas Antanaitis, Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1921 m.).
- Rugsėjo 12 d. − Povilas Karoblis, pedagogas, profesorius, treneris, Lietuvos sporto veikėjas (g. 1932 m.).
- Rugsėjo 14 d. − Anneke Grönloh, olandų dainininkė (g. 1942 m.).
- Rugsėjo 17 d. − Nijolė Gelžinytė, Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė (g. 1938 m.).
- Rugsėjo 21 d. − Tran Dai Quang, Vietnamo prezidentas (g. 1956 m.).
- Rugsėjo 29 d. − Justinas Burba, Politikas, ilgą laiką save buvo įvardijęs, kaip Žemaitijos prezidentas (g. 1955 m.).
- Spalio 1 d. − Charles Aznavour, armėnų kilmės prancūzų daininkas, daugiau nei tūkstančio dainų autorius, aktorius, visuomenės veikėjas (g. 1924 m.).
- Spalio 5 d. − Grigorij Khizhnyak, Ukrainos krepšininkas (g. 1974 m.).
- Spalio 6 d. − Montserrat Caballé, Ispanijos operos solistė, sopranas (g. 1933 m.).
- Spalio 14 d. − Patrick Baumann, Šveicarų tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius (g. 1967 m.).
- Spalio 15 d. − Paul Allen, amerikiečių verslininkas ir filantropas, labiausiai žinomas kaip „Microsoft“ korporacijos bendraįkūrėjas. (g. 1953 m.).
- Spalio 17 d. − Valters Frīdenbergs, Latvijos muzikantas, atstovavęs Latvijai 2005 m. Eurovizijos dainų konkurse (g. 1987 m.).
- Spalio 20 d. − Romualdas Kvintas, Lietuvos skulptorius (g. 1953 m.).
|
Spalio 22 yra 295-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 296-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 70 dienų.
Aliodija – Donatas – Mingedas – Severas – Viltaras
- 1544 – Žygimantas Augustas iškilmingai įžengė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių kaip Lietuvos Didysis Kunigaikštis, tuo patvirtindamas Didžiojo Kunigaikščio nepavaldumą Lenkijos siuzerenui ir Lietuvos atskirumą;
- 1920 – Lietuvos Steigiamasis Seimas sudarė Mažąjį seimą, o pats dėl Lenkijos agresijos prieš Lietuvą laikinai nutraukė darbą;
- 1988 – Vilniuje prasidėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas;
- 1988 – tikintiesiems grąžinta Vilniaus arkikatedra ir Šv. Kazimiero bažnyčia;
- 1988 – priimtas Karo policijos įstatymas, numatantis karo policijai vykdyti nusikaltimų prevenciją, palaikyti tvarką ir drausmę šalies kariuomenėje.
- 1875 m. – Kazimieras Paltarokas, lietuvių vyskupas (m. 1958 m.).
- 1887 m. – Kazimieras Rėklaitis, MIC, Romos katalikų vienuolis marijonas, pedagogas, visuomenininkas, spaudos darbuotojas (m. 1962 m.).
- 1892 m. – Juozas Geniušas, Lietuvos pedagogas, dramaturgas (m. 1948 m.).
- 1897 m. – Andrius Matulevičius, Lietuvos gydytojas pediatras, medicinos mokslų kandidatas, Kauno medicinos instituto docentas (m. 1959 m.).
- 1903 m. – Petras Kazlauskas, Kazlas, Lietuvos gydytojas oftalmologas, medicinos daktaras (m. 1983 m.).
- 1909 m. – Ksaveras Kairys, ekonomistas, LTSR valstybės ir visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis (m. 1991 m.).
- 1910 m. – Juozas Kralikauskas, Lietuvos rašytojas (m. 2007 m.).
- 1916 m. – Paulius Petronis, politinis kalinys, saleziečių vienuolijos idėjų ir katalikiškos literatūros platintojas, publicistas ir keleto knygelių autorius (m. 2003 m.).
- 1930 m. – Viktoras Petkus, Lietuvos politinis veikėjas ir disidentas, politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės narys.
- 1937 m. – Zigmantas Galminas, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, technologijos mokslų daktaras.
- 1938 m.:
- Eugenijus Aniulis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
- Skirmantas Valiulis, fotografijos, televizijos ir kino kritikas, menotyrininkas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, VPU, LMTA lektorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, LR KM Kino ir fotografijos ekspertų komisijų, LR KM Kultūros ir meno tarybos narys.
- 1946 m. – Jonas Gydas, Lietuvos inžinierius technologas, medienos apdirbimo specialistas, technologijos mokslų daktaras.
- 1948 m. – Algimantas Vyšniauskas, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m.:
- 1954 m. – Antanas Ivanauskas, inžinierius, Lietuvos ir Visagino visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1958 m. – Egidijus Rimkus, gydytojas, mokslų daktaras, Lietuvos ir Palangos miesto visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1962 m. – Gintautas Dominas, ūkininkas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Kęstas Komskis, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1968 m. – Virginijus Baltušnikas, buvęs Lietuvos futbolininkas. Žaidė gynėjo pozicijoje.
- 1972 m. – Miroslav Bogdiun, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1817 m. – Mauricijus Pranciškus Karpis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės, 1794 m. sukilimo veikėjas, publicistas. [1] (g. 1749 m.).
- 1947 m. – Jonas Laurinaitis, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas (g. 1892 m.).
- 1959 m. – (Sinevičius) Julius Sinius, vargonininkas, dirigentas, pedagogas ir kompozitorius (g. 1911 m.).
- 1976 m. – Antanas Jurgelionis, Lietuvos gydytojas, gerontologas, sporto medicinos ir gerontologijos pradininkas, tautinės kūno kultūros sistemos kūrėjas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1894 m.).
- 1980 m. – Pranas Brazdžius, Lietuvos keramikas, pedagogas (g. 1895 m.).
- 1986 m. – Fridis Krastinis, Lietuvos komunistinis veikėjas (g. 1908 m.).
- 1990 m. – Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Lietuvos gydytoja terapeutė, medicinos mokslų kandidatė, tapytoja, visuomenės veikėja (g. 1925 m.).
- 1999 m. – Vytautas Augustinas, Lietuvos fotografas (g. 1912 m.).
- 2000 m. – Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė. Viena žymiausių charakterinių šokių atlikėjų (g. 1903 m.).
- 2008 m. – Kęstutis Birieta, Lietuvos futbolininkas, vėliau – teisėjas, po 1996 m. teisėjų inspektorius, dirbo FBK Kaunas veteranų komandos treneriu (g. 1946 m.).
- 1797 – Paryžiuje pirmą kartą žmogus išbandė parašiutą;
- 1878 – Anglijoje per regbio rungtynes pirmą kartą naudotas dirbtinis aikštės apšvietimas;
- 1879 – amerikiečių išradėjas Thomas Alva Edison sėkmingai išbandė pirmąją kaitinamąją elektros lempą;
- 1938 – Anglų išradėjas Česteris Karlsonas išrado sauso elektrostatinio spausdinimo būdą, kuris vėliau imtas vadinti kserografija. Po dvejų metų jis užpatentavo išradimą, o 1947 atsirado tuo susidomėjusi firma. 1950 pabaigoje prekyboje pasirodė pirmieji kopijavimo aparatai.
- 1811 m. – Ferencas Listas, vengrų kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, 19 vengrų rapsodijų, operos, oratorijų, sonatų, koncertų fortepijonui su orkestru autorius. Vengrų muzikos klasikas (m. 1886 m.).
- 1844 m. – Sara Bernard, prancūzų scenos aktorė, dažnai laikoma „viena garsiausių aktorių pasaulio istorijoje“.[2] (m. 1923 m.).
- 1870 m. – Ivanas Buninas, žymus rusų prozininkas, poetas, vertėjas. 1933 m. suteikta Nobelio literatūros premija (m. 1953 m.).
- 1881 m. – Klintonas Džozefas Deivisonas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1958 m.).
- 1895 m. – Rolf Herman Nevanlinna, suomių matematikas (m. 1980 m.).
- 1903 m. – George Wells Beadle, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1989 m.).
- 1913 m. – Robertas Kapa, vengrų fotografas (m. 1954 m.).
- 1921 m. – Czesław Słania, lenkų dailininkas, vienas žymiausių pasaulio pašto ženklų ir banknotų graverių. Pasak Gineso rekordų knygos – produktyviausias pašto ženklų dailininkų (sukūrė virš 1000) (m. 2005 m.).
- 1929 m. – Levas Ivanovičius Jašinas, rusų futbolininkas, Tarybų Sąjungos rinktinės ir Maskvos „Dinamo“ vartininkas, išgarsėjęs atletiškumu ir išskirtiniais vartų saugojimo sugebėjimais, laikomas šiuolaikinio vartininkų žaidimo įkvėpėju. Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija (IFFHS) jį išrinko geriausiu XX amžiaus vartininku (m. 1990 m.).
- 1939 m. – Choakinas Čisanas, Mozambiko politinis veikėjas, 1986–2005 m. Mozambiko prezidentas.
- 1940 m. – Joachim Lang, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas, Kelno universiteto (KU) profesorius, KU Teisės fakulteto Mokesčių teisės instituto direktorius, Kelno mokesčių teisės mokyklos atstovas.
- 1949 m. – Arsène Wenger, prancūzų futbolininkas. Nuo 1997 m. treniruoja Arsenalą.
- 1964 m.:
- 1969 m. – Helmut Lotti, belgų dainininkas, tenoras.
- 1977 m. – Samir Azzimani, Maroko kalnų slidininkas. 2010 m. žiemos olimpinių žaidynių dalyvis. Jis buvo pirmasis Maroko sportininkas olimpinėse žiemos žaidynėse po 1992 m. žiemos olimpinių žaidynių. Azzimani turi aukštąjį išsilavinimą biomedicinos srityje. [4].
- 1979 m.:
- 1983 m. – David Barlow, australų krepšininkas, puolėjas.
- 1984 m. – Lee Ho, futbolininkas, Pietų Korėjos rinktinės ir Seongnam Ilhwa Chunma klubo saugas.
- 1985 m. – Hadise Açıkgöz, Belgijoje gimusi, turkų kilmės dainininkė, dainų autorė ir laidų vedėja.
Vikiteka
|
