Rinktinis straipsnis
Lietuvos valstybės vėliava – Lietuvos tautinė vėliava, oficialus valstybės simbolis - trispalvė vėliava, oficialiai naudota tarpukario nepriklausomybės metais, sovietų okupacijos metu uždrausta ir vėl naudojama nuo 1989 m. kovo 20 d.
Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.
Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, kairėje (heraldinėje dešinėje) pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, dešinėje – raudona.
Lietuvos valstybės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliamos Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliava gali būti ir kitokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5.
Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.
Ar žinote, kad...
2009 metais:
|
Rinktinė iliustracija
Haitį sudrebino stipriausias per 200 metų žemės drebėjimas. Haičio prezidentūra po žemės drebėjimo.
|
Šiais metais
2017 m. – nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
- Sausio 7 d. – Paulius Normantas, Lietuvos keliautojas orientalistas, fotografas, poetas (g. 1948 m.).
- Sausio 7 d. – Mário Soares, teisininkas, advokatas, Portugalijos politinis veikėjas (g. 1924 m.).
- Sausio 9 d. – Zygmunt Bauman, Lenkijos sociologas, vienas žymiausių XX a. antros pusės postmoderniojo vartotojiškumo bei takiosios modernybės reiškinių teoretikų (g. 1925 m.).
- Sausio 10 d. – Roman Herzog, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, politikas, 7-asis Vokietijos Prezidentas (g. 1934 m.).
- Sausio 27 d. – Kostas Arvasevičius, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1949 m.).
- Vasario 10 d. – Gražbylė Venclauskaitė, Lietuvos teisininkė, advokatė, Šiaulių miesto garbės pilietė (g. 1912 m.).
- Vasario 17 d. – Tom Regan, amerikiečių filosofas, gyvūnų teisių teoretikas (g. 1938 m.).
- Kovo 17 d. – Laurynas Mindaugas Stankevičius, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1935 m.).
- Kovo 17 d. – Vidmantas Brazys, zooinžinierius, savivaldybininkas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).
- Gegužės 4 d. – Dalius Mertinas, lietuvių aktorius (g. 1961 m.).
- Gegužės 9 d. – Robert Miles, diskžokėjas ir kompozitorius, kūręs transo, techno ir kitokią elektroninę muziką (g. 1969 m.).
- Gegužės 23 d. – Roger Moore, Didžiosios Britanijos aktorius (g. 1927 m.).
- Birželio 6 d. – Rokas Žilinskas, Lietuvos žurnalistas, politikas (g. 1972 m.).
- Birželio 9 d. – Romualda Hofertienė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė (g. 1941 m.).
- Birželio 16 d. – Helmut Kohl, vokiečių politikas (g. 1930 m.).
- Birželio 26 d. – Feliksas Sliesoriūnas, Lietuvos istorikas, pedagogas (g. 1931 m.).
- Birželio 27 d. – Aliodija Ruzgaitė, Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė (g. 1923 m.).
- Liepos 20 d. – Chester Bennington, grupės „Linkin Park“ pagrindinis vokalistas, dainų autorius (g. 1976 m.).
|
Liepos 23 yra 204-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 205-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 161 diena.
(kol kas neįvestos)
Apolinaras – Romula – Tarvilas – Gilmina – Brigita – Roma
- 1923 m. – Stasys Briedis, lietuvių agronomas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1998 m.).
- 1929 m.:
- 1936 m. – Henrikas Jurgis Šimoliūnas, ūkininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2004 m.).
- 1942 m. – Romanas Algimantas Sedlickas, advokatas, JAV lietuvių ir Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1946 m.:
- 1947 m. – Onutė Aleknavičienė-Prokurenkaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1948 m. – Janina Baršienė-Gražytė, Lietuvos genetikė zoologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1950 m.:
- 1951 m. – Saulius Vosylius, lietuvių kino ir televizijos režisierius.
- 1952 m. – Stasys Navardauskas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Vytautas Kurnickas, Lietuvos dainininkas (tenoras), kompozitorius.
- 1956 m. – Kazys Starkevičius, teisininkas, Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės politinis veikėjas, Seimo narys, LR žemės ūkio ministras.
- 1957 m. – Remigijus Jurėla, Lietuvos architektas.
- 1958 m. – Danutė Časienė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
- 1961 m. – Vidas Paleckis, Lietuvos imtynininkas ir treneris.
- 1962 m. – Artūras Dubonis, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1967 m. – Gintaras Steponavičius, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1970 m.:
- 1971 m. – Aurelijus Daraškevičius, Lietuvos baleto artistas.
- 1973 m. – Andrius Giedraitis, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Vilniaus „Erama-Maratonas“ komandoje žaidžiančioje Vilniaus Krepšinio Mėgėjų lygoje(VMKL).
- 1985 m. – Renaldas Seibutis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Vilniaus „Lietuvos Ryto“ komandoje.
- 1834 m. – Bonaventūra Gailevičius, Lietuvos kunigas, filosofijos daktaras (g. 1752 m.).
- 1934 m. – Jonas Dobkevičius, Lietuvos ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1866 m.).
- 1955 m. – Antanas Garmus, Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1881 m.).
- 1961 m. – Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas; iki 1925 m. mecosopranas) (g. 1890 m.).
- 1970 m. – Petras Biržys, Lietuvos karininkas, savanoris, literatas, dainininkas, aktorius mėgėjas, etnografas (g. 1896 m.).
- 1995 m. – Vincas Knezėnas, chorvedys ir pedagogas (g. 1912 m.).
- 2007 m. – Antanas Gradeckas, muzikos mokytojas, choro ir orkestro dirigentas (g. 1929 m.).
- 2009 m.:
- 2010 m. – Albertas Rosinas, Lietuvos kalbininkas, baltistas (g. 1938 m.).
- 1879 m. – Alfredas Kalninis, latvių kompozitorius, vargonininkas (m. 1951 m.).
- 1888 m. – Raimondas Čandleris, meniškiausias kietojo detektyvo atstovas, populiarių apsakymų apie privatų seklį Filipą Marlou, autorius (m. 1959 m.).
- 1889 m. – Valteris Šotkis, vokiečių fizikas, smarkiai prisidėjęs prie elektronų ir jonų emisijos teorijos kūrimo, 1915 metais išradęs tetrodą, 1919 metais išradęs pentodą, vėliau labai prisidėjęs prie puslaidininkių prietaisų vystimo (m. 1976 m.).
- 1892 m. – Haile Selasie, Etiopijos regentas 1916–1930 m. ir Etiopijos imperatorius 1930–1974 m. Jis buvo dinastijos, kuri atsirado XIII a. ir save kildino iš Saliomono ir Šebos karalienės, įpėdinis ir svarbi figūra Etiopijos ir Afrikos istorijoje[1][2] (m. 1975 m.).
- 1899 m. – Gustav Walter Heinemann, vokiečių politikas, trečiasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1969–1974), Vokietijos teisingumo ministras, Eseno meras, SPD veikėjas (m. 1976 m.).
- 1906 m. – Vladimir Prelog, 1975 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 1998 m.).
- 1933 m. – Richard George Rogers, pasaulinio garso britų architektas.
- 1950 m. – Vladimiras Megrė, rusų rašytojas, žymios knygų serijos „Rusijos skambantys kedrai“ autorius.
- 1953 m. – Mohd. Najib bin Tun Haji Abdul Razak, šeštasis ir dabartinis Malaizijos ministras pirmininkas. Nuo 2004 m. sausio 7 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. jis dirbo Malaizijos gynybos ministru. Jis yra antrojo šalies ministro pirmininko Abdul Razako sūnus. Najibas yra didžiausios šalies politinės partijos Jungtinės malajų nacionalinės organizacijos prezidentas. Nuo 2008 m. jis eina ir šalies finansų ministro pareigas.
- 1957 m. – Theo van Gogh, olandų režisierius, televizijos laidų rengėjas, publicistas ir aktorius (m. 2004 m.).
- 1961 m.:
- 1965 m. – Saul Hudson, hard roko grupės Guns N' Roses pagrindinis gitaristas, o šiuo metu yra roko grupės Velvet Revolver gitaristas.
- 1968 m. – Gary Payton, amerikiečių krepšininkas[5].
- 1970 m. – Charisma Carpenter, amerikiečių aktorė[6].
- 1973 m.:
- 1976 m. – Chuaasn Gutjerezas Morenas, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Atlético de Madrid klubo gynėjas.
- 1977 m. – Neicer Reasco, futbolininkas, Ekvadoro rinktinės ir LDU Quito klubo gynėjas. Su LDU Quito klubu laimėjo 4 Ekvadoro čempionatus.
- 1979 m. – Sotiris Kirgiakosas, Graikijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Liverpool klube ir Graikijos futbolo rinktinėje. 2008–2009 sezone buvo Atėnų AEK komandos kapitonas.
- 1984 m. – Brandon Roy, amerikietis krepšininkas, rungtyniaujantis Nacionalinės Krepšinio Asociacijos Portlando „Trail Blazers“ komandoje.
- 1989 m. – Daniel Jacob Radcliffe, Anglijos aktorius, kino filme „Haris Poteris“ suvaidinęs pagrindinį vaidmenį.
- 1393 m. – Konradas Valenrodas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1330 m.).
- 1885 m. – Ulisas Grantas, vyriausias Sąjungos kariuomenės vadas (JAV pilietinio karo metu) (1864–1869 metais) ir aštuonioliktasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas 1869–1877 metais (g. 1822 m.).
- 1916 m. – William Ramsay, 1904 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (g. 1852 m.).
- 1948 m. – Deividas Levelainas Vorkas Grifitas, svarbiausias kino pionierius, Oskaro apdovanojimą pelnęs kino režisierius (g. 1875 m.).
- 1968 m. – Henris Haletas Delis, anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1875 m.).
- 1984 m. – Anchelis Marija de Lera, Ispanijos rašytojas, žurnalistas (g. 1912 m.).
- 1993 m. – James Jordan, Michael Jordan tėvas[8] (g. 1936 m.).
- 2007 m. – Ernst Otto Fischer, 1973 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (g. 1918 m.).
- 2011 m. – Amy Winehouse, Didžiosios Britanijos muzikos žvaigždė. (g. 1983 m.).
- ↑ Erlich, Haggai. The Cross and the River: Ethiopia, Egypt, and the Nile. 2002, page 192.
- ↑ Murrell, Nathaniel Samuel and Spencer, William David and McFarlane, Adrian Anthony. Chanting Down Babylon: The Rastafari Reader. 1998, page 148.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Woody Harrelson.
- ↑ Gary Payton.
- ↑ Charisma Carpenter.
- ↑ Francis Healy.
- ↑ James Jordan.
Vikiteka
|
