Balandžio 21 yra 111-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 112-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 254 dienos.
Amalija – Anzelma – Anzelmas – Arijus – Konradas – Milgedas – Skalvė -Skalvis
- 1921 – Briuselyje pradėtos Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių derybos dėl tarpusavio santykių;
- 1922 – pateikta pirmoji paraiška prekės ženklui Lietuvoje registruoti;
- 1933 – pradėta minėti tarptautinė duoto žodžio netęsėjimo diena
- 1945 – prasidėjo pirmasis pokario trėmimas;
- 1993 – likusiam gyvam Medininkų tragedijos liudytojui Tomui Šernui įteiktas I laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas.
- 1856 m. – Liudvika Didžiulienė–Nitaitė, lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja (m. 1925 m.).
- 1876 m. – Jurgis Narjauskas, Romos katalikų prelatas, diplomatas, vertėjas ir tautosakininkas (m. 1943 m.).
- 1885 m. – Petras Bytautas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
- 1904 m. – Chackelis Lemchenas, Lietuvos kalbininkas, žodynininkas, J. Jablonskio mokinys (m. 2001 m.).
- 1926 m. – Karalienė Elžbieta II, valdanti karalienė ir Jungtinės Karalystės valdovė. Ji taip pat ir Antigvos ir Barbudos, Australijos, Bahamų, Barbadoso, Belizo, Kanados, Grenados, Jamaikos, Naujosios Zelandijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Sent Kits ir Nevio, Sent Lusijos, Sent Vinsento ir Grenadinų, Tuvalu, Saliamono salų karalienė.
- 1930 m. – Valerija Dichavičienė-Vilkienė, Lietuvos bibliotekininkė, dailininkė, fotomenininkė.
- 1933 m. – Algirdas Nagelė, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras (m. 2005 m.).
- 1935 m. – Kamilė Laimutė Bloznelienė-Žakavičiūtė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1938 m. – Marijona Kušleikaitė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1939 m. – Jonas Rimantas Klimas, Lietuvos miškininkas, visuomenės veikėjas.
- 1940 m. – Stanislova Domarkienė, Lietuvos gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, profesorė.
- 1942 m. – Stasė Budginienė-Karolevičiūtė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
- 1943 m. – Stasys Žalalis, pedagogas ir chorvedys.
- 1945 m. – Tamara Blažienė-Gaitanži, choro dirigentė ir kompozitorė.
- 1946 m.:
- 1948 m. – Vitalijus Janickis, Lietuvos chemikas neorganikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.
- 1949 m.:
- 1951 m. – Rūta Dubakienė-Vaicekauskaitė, Lietuvos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1953 m. – Rimas Burokas, Lietuvos poetas.[1] (m. 1980 m.).
- 1956 m.:
- 1958 m. – Kęstutis Gascevičius, muzikas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1961 m. – Alma Monkauskaitė, gydytoja, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
- 1962 m. – Artūras Orlauskas, Lietuvos komikas, aktorius, vandensvydininkas, politikas.
- 1963 m. – Ramūnas Perminas, pedagogas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Gintaras Šurna, verslininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Arūnas Kučinskas, Lietuvos astrofizikas, fizinių mokslų daktaras.
- 1971 m. – Darius Ulickas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1977 m. – Darius Grigalionis, Lietuvos plaukikas.
- 1981 m. – Andrius Mažulis, Lietuvos krepšininkas.
- 1983 m. – Odeta Šležaitė, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1991 m. – Karolis Chvedukas, Lietuvos futbolininkas. Universalus žaidėjas. Galintis žaisti saugų ir puolimo grandyse. A lygoje žaidėjas debiutavo 2008 metų sezone ir sužaidė vienas rungtynes po keitimo. 2009 metais Sūduvos pagrindinėje sudėtyje sužaidė šešias varžybas, buvo pakviestas į Lietuvos U-21 rinktinę ir įmušė įvartį į Portugalijos U-21 rinktinės vartus.
- 1721 m. – Kristupas Garšvila, SJ, Lietuvos kunigas, filosofas, pedagogas, dramaturgas, literatas (g. 1671 m.).
- 1985 m. – Antanas Babieža, Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius. Kalnų turizmo pradininkas Lietuvoje (g. 1929 m.).
- 1992 m. – Vytautas Povilas Jurkštas, Lietuvos muzikologas, aviacijos istorijos tyrinėtojas (g. 1928 m.).
- 1998 m. – Veronika Šleivytė, Lietuvos dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė (g. 1906 m.).
- 753 m. pr. m. e. – Numa Pompilijus, pagal legendas buvo antrasis Romos karalius, užėmęs sostą po Romulo; valdė 717 – 673 m. pr. m. e. (m. 673 m. pr. m. e.).
- 1488 m. – Ulrichas fon Hutenas, vokiečių rašytojas humanistas, politinis veikėjas (m. 1523 m.).
- 1816 m. – Šarlotė Brontė, britų rašytoja, vyriausia ir labiausiai pagarsėjusi iš seserų Brontė, taip pat rašytojų. Išgarsėjo 1847 m. išleistu romanu „Džeinė Eir“, kurį pasirašė Kurerio Belo (Currer Bell) slapyvardžiu (m. 1855 m.).
- 1864 m. – Maximilian Carl Emil Weber, vokiečių ekonomistas, teisininkas ir sociologas (m. 1920 m.).
- 1870 m. – Edvinas Stentonas Porteris, vienas iš kino meno pradininkų, labiausiai išgarsėjęs Tomo Edisono (Thomas Edison) kompanijoje sukurtais filmais.[2][3] (m. 1941 m.).
- 1889 m. – Paulis Kareris, Šveicarijos chemikas organikas ir biochemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1971 m.).
- 1922 m. – Alistair Stuart MacLean, britų rašytojas (mirė nuo širdies smūgio)[4] (m. 1987 m.).
- 1930 m. – Mario Covas, brazilų politikas (m. 2001 m.).
- 1940 m. – Mokdad Sifi, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1994 m. balandžio 11 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d..
- 1946 m.:
- 1947 m. – Iggy Pop, JAV pankroko dainininkas. Nors komercinė sėkmė jo nelydėjo, Igis Popas yra laikomas vienu svarbiausių pankroko ir artimų stilių inovatoriumi.
- 1951 m. – Vladimiras Špidla, istorikas, filosofijos daktaras, Čekijos politinis veikėjas.
- 1979 m. – Tobias Linderoth, futbolininkas, Švedijos rinktinės ir FC København klubo saugas.
- 1980 m. – Vincent Lecavalier, kanadiečių ledo ritulio žaidėjas[5].
- 1993 m. – Cheltzie Lee, Australijos dailiojo čiuožimo sportininkė. Nacionalinio aukso medalio savininkė.
- 1073 m. – Aleksandras II, Popiežius 1061 m. spalio 30 d. iki mirties.
- 1109 m. – Anzelmas Kenterberietis, šventasis, vienas žymiausių viduramžių teologų ir filosofų, laikomas „scholastikos tėvu“ (g. 1033 m.).
- 1509 m. – Henrikas VII, Anglijos karalius ir Airijos lordas (1485 m. rugpjūčio 22 d. – 1509 m. balandžio 21 d.) (g. 1457 m.).
- 1597 m. – Severynas Nalivaika, Ukrainos kazokų atamanas, 1595–1596 m. sukilimo vadas.
- 1736 m. – Fransua-Eugenijus, Savojos princas ir vienas žymiausių Europos karvedžių, padėjęs atsilaikyti Habsburgams prieš prancūzus ir sustabdęs osmanų imperijos veržimąsi į Europą (g. 1663 m.).
- 1766 m. – Aleksejus Bestuževas-Riuminas, Rusijos imperijos valstybės veikėjas. Nuo 1742 m. grafas, nuo 1762 m. generolas feldmaršalas (g. 1693 m.).
- 1910 m. – Samuelis Langhornas Klemensas, amerikiečių rašytojas (g. 1835 m.).
- 1946 m. – Džonas Meinardas Keinsas, 1-asis baronas Keinsas, britų ekonomistas (g. 1883 m.).
- 1971 m. – Fransua Diuvaljė, Haičio diktatorius, vudu žynys. Šalį valdė nuo 1957 m. iki pat savo mirties (g. 1907 m.).
- 1985 m. – Konradas Jaždževskis, lenkų archeologas (g. 1906 m.).
- 1996 m. – Džocharas Dudajevas, TSRS karinis ir Čečėnijos Ičcherijos politinis veikėjas, TSRS aviacijos generolas majoras (1980 m.) (g. 1944 m.).
- 1998 m. – Jean-François Lyotard, prancūzų filosofas ir literatūros teoretikas. Žinomas savo 8-ojo dešimtmečio pabaigos straipsniais postmodernizmo tematika (g. 1924 m.).
- 2003 m. – Eunice Kathleen Waymon, penkiolika kartų Grammy apdovanojimams nominuota amerikiečių atlikėja, dainų autorė, aranžuotoja ir žmogaus teisių judėjimo veikėja (g. 1933 m.).
- ↑ Dalia Šalkauskytė. Rimas Burokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 646 psl.
- ↑ "Edvinas S. Porteris, kino pionierius, su T. Edisonu išradęs kino kamerą, mirė viešbutyje. Buvęs A. Cukoro partneris, „Simplex“ projektorių bendrovės vadovas, „Didžiojo traukinio apiplėšimo“ autorius", The New York Times, 1941 m. gegužės 1 d., antradienis. Nuoroda tikrinta 2007-07-21.
- ↑ "Edvino S. Porterio prisiminimai arba kino istorija", The New York Times, 1940 m. birželio 2 d., Sekmadienis. Nuoroda tikrinta 2008-04-26.
- ↑ Alistair Stuart MacLean. Informacija.
- ↑ Vincent Lecavalier. Informacija.
Vikiteka
|
