Vikisritis:Metai

Metų vikisritis

Metai – laikotarpis tarp dviejų su Žemės sukimosi aplink Saulę orbita susijusių įvykių. Terminas taip pat gali būti taikomas bet kuriai kitai planetai, pavyzdžiui, „Marso metai“.

Keisti

2017 metai

Rinktinis straipsnis

Lietuvos valstybės vėliava – Lietuvos tautinė vėliava, oficialus valstybės simbolis - trispalvė vėliava, oficialiai naudota tarpukario nepriklausomybės metais, sovietų okupacijos metu uždrausta ir vėl naudojama nuo 1989 m. kovo 20 d.

Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.

Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, kairėje (heraldinėje dešinėje) pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, dešinėje – raudona.

Lietuvos valstybės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliamos Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliava gali būti ir kitokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5.

Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.

Keisti

Ar žinote, kad...

2009 metais:

... sausio 1 d. sukako 90 m. kai pirmą kartą virš Gedimino pilies bokšto buvo iškelta Lietuvos trispalvė.
... sausio 1 d. Slovakija įsivedė eurą.
... sausio 1 d. Vilnius tapo Europos kultūros sostine.
... sausio 20 d. pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu tapo Barakas Obama.
... sausio 22 d. Lietuviškas Vikižodynas pasiekė 100 000 straipsnių ribą.
... sausio 22 d. – Lietuviškoji Vikipedija pasiekė 80 000 straipsnių ribą.
... vasario 14 d. Lietuva šventė savo vardo paminėjimo tūkstantmetį.
... gegužės 17 d. – Lietuvoje išrinkta pirmoji prezidentė moteris (Dalia Grybauskaitė).
... birželio 10 d. – Lietuviškas Vikižodynas pasiekė 200 000 straipsnių ribą.
... liepos 7 d. – Atidaryti Valdovų rūmai Vilniuje.
... liepos 12 d. – Dalios Grybauskaitės inauguracija.
... rugpjūčio 3 d. – Lietuviškoji Vikipedija pasiekė 90 000 straipsnių ribą.

Keisti

Rinktinė iliustracija

Haitį sudrebino stipriausias per 200 metų žemės drebėjimas. Haičio prezidentūra po žemės drebėjimo.

Keisti

Šiais metais

Metai:

2014 2015 2016 - 2017 - 2018 2019 2020
MMXVII metai

Dešimtmečiai:

10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as

Šimtmečiai:

XX amžius - XXI amžius - XXII amžius

3 tūkstantmetis

► 2017 metai‎ (4 kat., 12 psl.)

2017 m. – nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Įvykiai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Sporto^[1], Algirdo Juliaus Greimo^[2], Lietuvių kalbos kultūros^[3], Ievos Simonaitytės^[4], Tautinio kostiumo^[5], Piliakalnių^[6] ir Reformacijos metais.^[7]
Kovo 29 d. rastas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas Vokietijoje.^[8]
Birželio 30–liepos 2 d. Kaune, Druskininkuose ir Elektrėnų sav. vyko X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.^[9]

Įvykiai pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 metus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautiniais darniojo turizmo plėtojimo metais.^[10]

Sausio 1 d. naujojo JT Generalinio Sekretoriaus pareigas pradėjo eiti portugalas António Guterres, pakeitęs ilgametį vadovą Ban Ki Muną.^[11]
Kovo 29 d. – Jungtinė Karalystė priėmė 50-ą Europos Sąjungos straipsnį, pradėdama išstojimo iš ES procesą.^[12]
Balandžio 6 d. – reaguojant į Sirijos valdžios panaudotą cheminį ginklą, JAV kariuomenė pasiuntė 59 Tomahawk raketas į Sirijos karinį oro uostą.^[13]
Balandžio 22 d. – virš 600 pasaulio miestų įvyko Maršas už mokslą.
Gegužės 13 d. – beveik 100 pasaulio valstybių įvykdyta kibernetinė ataka „WannaCry“, užkrėtusi apie 230 000 kompiuterių.^[14]
Birželio 5 d. Juodkalnija tapo naujausia 29-ta NATO nare.^[15]
Birželio 10 d. atidaryta Expo 2017 paroda Astanoje, Kazachstane.
Birželio 16–30 d. Lenkijoje vyko 2017 m. UEFA Europos iki 21 m. čempionatas.
Birželio 17–liepos 2 d. Rusijoje vyko 2017 m. FIFA konfederacijų taurės varžybos.
Liepos 7–8 d. Hamburge vyko dvyliktasis G20 grupės susitikimas.
Rugpjūčio 4–13 d. Londone vyko 2017 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.
Rugpjūčio 17 d. Barselonoje įvyko eilė teroro išpuolių.
Rugsėjo 14–20 d. šalia Lietuvos vyks Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“.

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio 7 d. – Paulius Normantas, Lietuvos keliautojas orientalistas, fotografas, poetas (g. 1948 m.).
Sausio 7 d. – Mário Soares, teisininkas, advokatas, Portugalijos politinis veikėjas (g. 1924 m.).
Sausio 9 d. – Zygmunt Bauman, Lenkijos sociologas, vienas žymiausių XX a. antros pusės postmoderniojo vartotojiškumo bei takiosios modernybės reiškinių teoretikų (g. 1925 m.).
Sausio 10 d. – Roman Herzog, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, politikas, 7-asis Vokietijos Prezidentas (g. 1934 m.).
Sausio 27 d. – Kostas Arvasevičius, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1949 m.).
Vasario 10 d. – Gražbylė Venclauskaitė, Lietuvos teisininkė, advokatė, Šiaulių miesto garbės pilietė (g. 1912 m.).
Vasario 17 d. – Tom Regan, amerikiečių filosofas, gyvūnų teisių teoretikas (g. 1938 m.).
Kovo 17 d. – Laurynas Mindaugas Stankevičius, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1935 m.).
Kovo 17 d. – Vidmantas Brazys, zooinžinierius, savivaldybininkas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).
Gegužės 4 d. – Dalius Mertinas, lietuvių aktorius (g. 1961 m.).
Gegužės 9 d. – Robert Miles, diskžokėjas ir kompozitorius, kūręs transo, techno ir kitokią elektroninę muziką (g. 1969 m.).
Gegužės 23 d. – Roger Moore, Didžiosios Britanijos aktorius (g. 1927 m.).
Birželio 6 d. – Rokas Žilinskas, Lietuvos žurnalistas, politikas (g. 1972 m.).
Birželio 9 d. – Romualda Hofertienė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė (g. 1941 m.).
Birželio 16 d. – Helmut Kohl, vokiečių politikas (g. 1930 m.).
Birželio 26 d. – Feliksas Sliesoriūnas, Lietuvos istorikas, pedagogas (g. 1931 m.).
Birželio 27 d. – Aliodija Ruzgaitė, Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė (g. 1923 m.).
Liepos 20 d. – Chester Bennington, grupės „Linkin Park“ pagrindinis vokalistas, dainų autorius (g. 1976 m.).
Rugpjūčio 26 d. – Juozas Vanagas, choro dirigentas (g. 1925 m.).
Rugsėjo 19 d. – Benjaminas Viluckis, lengvaatletis, daugkartinis Lietuvos kūjo metimo čempionas, olimpietis (g. 1961 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keisti

Rugsėjo 24

Rgp – Rugsėjis – Spa
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30
2017

Rugsėjo 24 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 268-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 98 dienos.

Informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gerardas – Gedvinas – Gedvinė

Šią dieną Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 – įsteigtas Labanoro regioninis parkas;
2004 – Žemės drebėjimas Lietuvoje.

Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1778 m. – Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila, Lenkijos karalystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1850 m.).
1883 m. – Bronė Lukaševičiūtė, Lietuvos ir Lenkijos tapytoja, skulptorė (m. 1963 m.).
1898 m.:
- Viktoras Burokevičius, Lietuvos kariuomenės karininkas (m. 1923 m.).
- Vincas Jasulaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1988 m.).
1906 m. – Edmundas Ferdinandas Mykolas Juozapas Labrė Stanislovas Aloyzas Radvila, didikas, Lenkijos valstybės, karinis ir visuomenės veikėjas (m. 1971 m.).
1907 m. – Nikolajus Milenskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, šiluminės fizikos tyrimų Lietuvoje pradininkas (m. 1990 m.).
1920 m. – Jonas Kriaučiūnas, Lietuvos agronomas sodininkas. Žemės ūkio mokslų kandidatas (1967 m.) (m. 1986 m.).
1922 m. – Vincas Jomantas, Lietuvos skulptorius, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2001 m.).
1927 m.:
- Henrika Hokušaitė, Lietuvos teatro ir kino aktorė (m. 1989 m.).
- Marija Bedarfaitė, dainininkė (sopranas) – muzikos mokytoja, chorvedė.
1932 m. – Pranas Raščius, poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (m. 1987 m.).
1933 m. – Pranas Kniūkšta, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, filologijos mokslų kandidatas nuo 1971 m.
1941 m. – Ona Skaistutė Idzelevičienė, Lietuvos šokėja, trenerė, baletmeisterė.
1945 m. – Valdemaras Burauskas, Lietuvos ir Anykščių rajono ūkio, sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
1947 m. – Bronius Latėnas, pedagogas, Visagino visuomenės veikėjas.
1948 m. – Vytautas Jonas Tankevičius, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1950 m.:
- Eglė Gabrėnaitė, Lietuvos aktorė.
- Silvestras Gaižiūnas, Lietuvos kalbininkas, vertėjas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
1951 m. – Antanas Lapukas, pedagogas, chemijos mokytojas ekspertas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
1954 m.:
- Gvidas Rutkauskas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vaclovas Stapušaitis, pedagogas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1955 m.:
- Ivanas Dorošas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Leokadija Počikovska-Janušauskienė, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1957 m. – Viktoras Doroševas, Lietuvos mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
1958 m.:
- Lilija Raudeliūnaitė, gydytoja, Lietuvos politinė veikėja.
- Marijona Pelenienė, Lietuvos pedagogė, Akmenės raj. visuomenės veikėja.
- Sigita Mažeikaitė-Strečen, Lietuvos ir Vokietijos rankininkė, Maskvos olimpinių žaidynių (1980 m.) čempionė.
1960 m.:
- Aidas Marčėnas, lietuvių poetas, kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Nacionalinės premijos laureatas.
- Audrius Butkevičius, lietuvių politikas, Kovo 11 d. Akto signataras.
- Šarūnas Sakalauskas, Lietuvos krepšinio treneris.
1962 m. – Alanas Magyla, pedagogas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1965 m. - Pulkininkas Ovidijus Eitminavičius, Lietuvos Kariuomenės Logistikos Valdybos Vadas (2008-2012m.) ir Krašto Apsaugos Generalinis Inspektorius (2012 m. - dabar )
1969 m.:
- Eglė Kuckaitė, Lietuvos grafikė, skulptorė.
- Kęstutis Kriščiūnas, politologas, Lietuvos politinis veikėjas.
1977 m. – Aleksandr Sacharuk, Lietuvos teisininkas, policijos komisaras, politinis veikėjas (Seimo narys).
1981 m. – Modestas Vaišnoras, žurnalistas, humoristas^[1]^[2] (m. 2010 m.).
1983 m. – Benas Veikalas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Čekijoje, BK „Prostejov“ komandoje. 2002–2007 metais žaidė Metro valstijos universiteto komandoje, 2007 m. liepą pasirašė sutartį su Kėdainių „Nevėžiu“.

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1621 m. – Jonas Karolis Chodkevičius, žinomas Lietuvos – Lenkijos karo vadas (nuo 1601 m. lauko etmonas), nuo 1605 m. Lietuvos didysis etmonas ir žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų.^{[reikalingas šaltinis]} (g. 1560 m.).
1947 m.:
- Julija Dvarionaitė-Montvydienė, Lietuvos dainininkė (sopranas), aktorė (g. 1893 m.).
- Justinas Lelešius, Lietuvos kunigas, Tauro apygardos partizanų kapelionas (g. 1917 m.).
1948 m. – Antanas Šerėnas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1897 m.).
1975 m. – Marija Lukaitienė, Lietuvos botanikė dendrologė (g. 1903 m.).
1979 m. – Antanas Visminas, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (g. 1894 m.).
1991 m. – Aleksandras Gudanovičius, Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojas, edukologas (g. 1922 m.).
1993 m. – Petras Baubinas, Lietuvos gydytojas ortopedas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
1999 m. – Jonas Čekys, Lietuvos žurnalistas, kultūros darbuotojas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas (g. 1916 m.).
2009 m. – Vladimiras Jefremovas, Lietuvos teatro aktorius (g. 1942 m.).

Šią dieną pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 – Firmos Honda (Honda Motor Company) įsteigimo diena.
1963 – Vakarų Berlyno ir VDR valdžia pasirašė susitarimą, kad 4 kartus per metus būtų atidarytas praėjimas pro Berlyno sieną, kad Vakarų Berlyno gyventojai galėtų lankyti savo gimines Rytų Berlyne.
1973 – Bisau Gvinėja ir Žaliojo kyšulio salos paskelbė nepriklausomybę.
1991 – Grupė Nirvana išleido savo antrajį albumą – Nevermind.

Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

15 m. – Aulas Vitelijus Germanikas, Romos imperatorius nuo 69 m. balandžio 17 d. iki gruodžio 22 d (m. 69 m.).
1856 m. – Liudvikas Varynskis, Lenkijos socialdemokratų judėjimo ideologas ir vadovas (m. 1889 m.).
1882 m. – Karl Rapp, vokiečių pramoninkas, Rapp-Motorenwerke steigėjas bei savininkas (m. 1962 m.).
1895 m. – Andrė Frederikas Kurnanas, JAV gydytojas, fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1988 m.).
1896 m. – Francis Scott Key Fitzgerald, JAV rašytojas (m. 1940 m.).
1898 m. – Howard Walter Florey, 1945 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1968 m.).
1900 m. – Ajatola Ruhola Chomeinis, Irano religinis vadovas (nuo 1979 m.) (m. 1989 m.).
1905 m. – Severo Ochoa de Albornoz, 1959 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1993 m.).
1911 m. – Konstantinas Ustinovičius Černenka, Tarybų Sąjungos politikas, buvęs TSKP lyderis. K. Černenkos vadovavimo laikotarpis pasižymėjo grįžimu prie brežnevizmo (m. 1985 m.).
1934 m. – Džonas Braneris, britų mokslinės fantastikos rašytojas (m. 1995 m.).
1935 m. – Alfredas Rubikas, Latvijos tarybinis politinis veikėjas.
1939 m. – Dieter Schwarz, vokiečių verslininkas.
1949 m. – Pedras Almodovaras, garsus Ispanijos režisierius, dviejų Oskarų laureatas. Nuo 1980 m. sukūrė, vaidino ar režisavo 30 filmų. Jo filmams būdingi melodramų bruožai.
1958 m. – Baironas Braunas, amerikiečių politikas, tapęs pirmuoju afroamerikiečiu išrinktu į Bafalo (Niujorko valstija) merus (2005 m., lapkričio 8 d.).
1979 m. – Fabio Aurelio Rodrigezas, brazilų futbolininkas, kuris šiuo metu žaidžia neturi klubo. Jis buvo pirmasis brazilas, kuris pradėjo žaisti Liverpulio komandoje.
1980 m. – John Arne Semundseth Riise, norvegų futbolininkas, Liverpulio komandos gynėjas-saugas. Pasižymi greičiu ir galingais smūgiais.
1981 m. – Andrew (Drew) Melvin Gooden, JAV krepšininkas, Milwaukee „Bucks“ komandos sunkusis kraštas.
1984 m. – Melody Thornton, JAV dainininkė, šokėja, ir dainų autorė, geriausiai žinoma kaip sėkmingos Pop/R&B grupės Pussycat Dolls narė.

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

768 m. – Pipinas Trumpasis, frankų majordomas (741–751 m.), nuo 751 m. frankų karalius. Pirmasis Karolingų dinastijos frankų karalius (g. 714 m.).
1143 m. – Inocentas II, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1130 m. vasario 14 d. iki mirties.
1230 m. – Alfonsas IX, Leono karalius, valdė nuo 1188 m. sausio 22 d. iki mirties., Galisijos karalius, valdė nuo 1188 m. sausio 22 d. iki 1230 m. rugsėjo 24 d (g. 1171 m.).
1812 m. – Petras Bagrationas, karinis veikėjas, Rusijos imperijos kariuomenės generolas (g. 1765 m.).
1920 m. – Karlas Faberže, juvelyras^[4] (g. 1846 m.).
1939 m. – Karlas Lemlė, JAV kino prodiuseris, įkūręs garsiąją „Universal Pictures“ kino studiją^[5] (g. 1867 m.).
1961 m. – Sumner Welles, JAV diplomatas, ėjęs valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Welles laikomas vienu iš svarbiausiu Ruzvelto patarėju užsienio politikos klausimais. Ruzvelto administracijoje Velesas buvo laikomas Lotinų Amerikos ekspertu, taip pat kaip vienas iš svarbiausių Tarybų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos JAV nepripažinimo politikos architektu. 1940 m. liepos 23 d. Welles paskelbė žymiąją deklaraciją, kurioje buvo smerkiama Tarybų Sąjungos agresija (g. 1892 m.).
1984 m. – Arija Elksnė, latvių poetė, gydytoja, pedagogė (g. 1928 m.).
1993 m. – Ian Stuart Donaldson, RAC grupės Skrewdriver įkūrėjas (g. 1957 m.).
1998 m. – Henrikas Saulovičius Altšuleris, žinomas rusų inžinierius – išradėjas, rašytojas – fantastas (g. 1926 m.).
2004 m. – Françoise Sagan, prancūzų rašytoja ir dramaturgė. Jos slapyvardis paimtas iš M. Prusto romano veikėjos princesės de Sagan. 1985 m. apdovanota Monako kunigaikščio premija už indėlį į literatūrą (g. 1935 m.).