Aleksandras Izgojevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras Izgojevas
Gimė: 1872 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Mirė: 1935 m. liepos 11 d. (63 metai)
Haapsalu, Estija
Veikla: Kadetų partijos CK narys
Organizacijos: Odesos universitetas
Pareigos: profesorius
Išsilavinimas: teisininkas
Alma mater: Odesos universitetas

Aleksandras Izgojevas (rus. Александр Самойлович Изгоев, tikroji pavardė Арон Соломонович Ланде, 1872 m. balandžio 23 d. Vilnius1935 m. liepos 11 d. Haapsalu, Estija) – Rusijos politikas, publicistas, teisininkas, teisėtyrininkas agraristas, Odesos universiteto profesorius[1].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus rabinų mokyklos mokytojo sūnus. 1889 m. įstojo į Tomsko universiteto Medicinos fakultetą; nebaigė, pašalintas už dalyvavimą studentų protesto akcijose. 1900 m. baigė Odesos universiteto Teisės fakultetą, vėliau šio universiteto profesorius.

Nuo 1889 m. marksistas, vėliau socialdemokratas, nuo 1905 m. Kadetų partijos veikėjas: 19061918 m. jos CK narys. Nuo 1906 m. bendradarbiavo įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose Sankt Peterburge. 1912 m. parašė P. Stolypino biografiją. Po 1917 m. Vasario revoliucijos palaikė užsienio reikalų ministro P. Miliukovo užsienio politikos kursą, nepritarė koalicinės Laikinosios vyriausybės sudarymui. Po 1917 m. Spalio perversmo ragino organizuoti ginkluotą kovą su bolševikais. 1918 m. lapkričio – 1919 m. sausio mėn., 1919 m. rugpjūčio – 1921 m. kovo mėn., 1922 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. tarybų valdžios kalintas. 19191922 m. Petrogrado viešosios bibliotekos darbuotojas. 1922 m. pabaigoje su kitais Rusijos kultūros veikėjais išsiųstas į Vokietiją. Vėliau gyveno Prahoje, Haapsalu. 19321933 m. laikraščio „Tallinskij russkij golos“ faktinis redaktorius. Parašė atsiminimų.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biografija
  2. Aleksandras Izgojevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 757 psl.