Kazimieras Bazys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kazimieras Bazys (1893 m. balandžio 23 d. Kėdainiuose1959 m. lapkričio 8 d. Pittsburghe, PA – JAV), vargonininkas, chorvedys, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augo gausioje ir neturtingoje šeimoje. Materialiai rėmė dėdė Adomas Bazevičius – Labūnavos grafo Henriko Zabielos dvaro orkestro muzikantas (klarnetininkas), kuris Kazimierą pradėjo mokyti ir muzikos. Paskui K. Bazys mokėsi pas Kėdainių ir Gruzdžių vargonininką V. Paškevičių. Vėliau nuvyko į Šiaulius, mokėsi pas vargonininką Praną Andrejauską ir buvo jo asistentas. Išmokęs vargonuoti, gavo vargonininko vietą Šv. Juozapo parapijoje Kėdainiuose. 1912 m. Kaune lankė J. Naujalio vargonininkų kursus. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, buvo paimtas į rusų carinę kariuomenę, griežė pulko styginių orkestre, o vėliau Voronežo simfoniniame orkestre. Kaip laisvas klausytojas lankė Voronežo muzikos mokyklos kursus. Po karo grįžęs į Lietuvą, keletą metų vargonininkavo Truskavoje (Kėdainių r.), o vėliau apsigyvenęs Kėdainiuose vargonininkavo, dėstė muziką gimnazijoje ir vadovavo chorams. Su šeima nuvykęs į JAV, 1924 m. užėmė vargonininko ir chorvedžio vietą Šv. Jurgio lietuvių parapijoje Rochesteryje, NY. Taip pat vadovavo Šv. Cecilijos mišriajam chorui (per 50 dalyvių), su kuriuo nemažai koncertavo ir dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose. Dėstė muziką lituanistinėje mokykloje ir vadovavo moksleivių chorui. Vėliau persikėlė vargonininkauti į Dangun Žengimo lietuvių parapiją Pittsburghe, kur sėkmingai vadovavo ir Maironio chorui (25 moterys ir 14 vyrų).

Nuo 1951 m. vargonininkavo Šv. Petro ir Povilo parapijoje Homesteade, PA, ten vadovavo ir chorui. Namuose turėjo pianiną, smuiką ir kometą – kasdien po dvi tris valandas grodavo šiais instrumentais.

Nuo 1933 m. priklausė ALRK Vargonininkų sąjungai, buvo Rochester Civic Music Association narys.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.