Marie Taglioni

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marie Taglioni

Marie Taglioni
Biografija
Pilnas vardasMarie Taglioni
Gimė1804 m. balandžio 23 d.
Stokholmas, Švedija
Mirė1884 m. balandžio 24 d. (80 metų)
Marselis, Prancūzija
Veiklašokėja, baletmeisterė, pedagogė
Aktyvumo metai18221847

Marie Taglioni (1804 m. balandžio 23 d. Stokholmas, Švedija1884 m. balandžio 24 d. Marselis, Prancūzija) – italų šokėja, baletmeisterė, pedagogė. Viena garsiausių romantizmo epochos šokėjų, padariusi didelę įtaką Europos šokio raidai.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marie Taglioni gimė Stokholme, Švedijoje italų choreografo Philippe Taglioni ir švedų šokėjos Sophie Karsten šeimoje. Mokėsi pas: Philippe TaglioniViena, Jean-Francois Coulon – Paryžius. 1832 Londone ištekėjo už grafo Gilbert de Voisins, tačiau po trejų metų išsiskyrė. Su grafu susilaukė sūnaus. 1847 Taglioni atsisveikina su scena. 1870–1871 metais, karo metu, moteris praranda visą turtą ir yra priversta užsidirbti pragyvenimui mokydama pramoginių šokių. Romantinės scenos žvaigždė mirė 1884 metais Marselyje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi pasirodymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1822 birželio 10 debiutuoja Vienoje, spektaklyje: „La Réception d'une jeune nymphe à la cour de Terpsichore“
  • 1826 pasirodo Vokietijoje, Štutgarte ir Miunchene spektaklyje: „Danina“ (sukuria pagrindinį vaidmenį)
  • 1827 šoka Paryžiuje, spektaklyje „Le Sicilien“


Taip pat Paryžiuje šoko:

Nuo 1837 iki 1842 šoko Sankt Peterburge:

  • 1838 – „Miranda“, „La Gitana“
  • 1839 – „L'Ombre“
  • 1842 – „Queen of the Elfrides “

1847 surengė paskutinį pasirodymą.

Pedagoginis darbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marie Taglioni dėstė:

  • Emma Livry

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1860 – „Le Papillon“, vienintelis Marie Taglioni kaip choreagrafės kūrinys, skirtas jos mokinei Emma Livry.
„Le Papillon“ („Drugelis“) – dviejų veiksmų „fantastinis baletas“. Choreaografija – Marie Taglioni, muzika – Jacques Offenbach. Libretas – Jules-Henri Vernoy de Saint-Georges (1861), pakeitė Marius Petipa (1874).

Šokio stilius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su tėvu Philippe Taglioni šokėja sukūrė naują šokio stilių. Taglioni šokyje atsirado puantai, dideli šuoliai ir nauja balerinos išvaizda – baltos tunikos, panašumas į fantastines būtybes. Šokis tapo bendravimo su žiūrovais priemone. Šokio pagalba Marie atskleisdavo savo sielą, parodė kiek daug reiškia artisto individualybė. Puantų ir šuolio dėka šuolis atrodė labai lengvas. Šokis su puantais tapo svarbiausia moterų šokio savybe. Iki Taglioni toks šokis buvo pateikiamas kaip triukas. Marie Taglioni pirma pradėjo rodyti dideles pozas, prailgino kūno linijas („atidarinėjo“ griežtas rankų pozicijas).

Įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1855 Johann Strauss II (Jaunesnysis) iš baletų kuriuose šoko Marie muzikos sukūrė Taglioni Polka.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šokio žodynas
  2. „Baleto menas“, Vytautas Grivickas. Leidykla „Atkula“.